Regiu aksominį pasaulį
Sidabrinio veidrožio atspindy,
Žvilgsnį abejingą dangaus mėlio akyse
Lūpas, kristalais suteptas.
Tyla.
Tyloje atodūsis sustingsta,
Skrenda į laisvę mintys drugeliais virtusios,
Pavasariu alsuoja jaunystės plaukai
O pėdsakai karšti atminty išlieka.
Ir tik akimirkoj, akimirkoj svajingoj
Paskendusioj rūke,
Tartum iš žodžių nulietame veide,
Mintis manas žvilgsniu Tu nubaidei
Ir liko tik iliuzija
Sidabrinio veidrodžio atspindy...