Neturiu.
Juos atėmė:
Nuraiškė nuo medelių, pasodintų vazone,
Ir išmėtė laiptinėje
Išeidama.
Ir viską, ką kekšės mums duoda,
Yra dalis mūsų jausmų,
Kuriuos jos išsineša.
Kelios kupiūros, keli bučiniai, suvaidinti jausmai -
Ar dėl to verta jas pasitikti išskėstomis rankomis
Ir kasryt išlydėti išvargintomis, išblukusiomis akimis?
Pasuko link durų.
Pasmaugė jausmus laiptinėje,
Po to dar primynė -
Dėl viso pikto.
Trenkė durimis.
Pagaliau išėjo.