Apie
Tave
Parašytos dienos,
Tarsi vieniši paukščiai danguj,
Pro šalį praskridę.
Į sielą giliai įsibridę
aukštos neįveikiamos liūdesio sienos.
Skamba Tavo žodžių aidas iš praeities.
Atšvaitai nuo žvakutės ugnies, nebešildo...
Laikas Tavo atvaizdą
net nuo akmens nublukino...
Iš atminties dilde išdildė...
Iki skausmo žinau - nesugrįši.
Net iš tolo man nemuojuosi...
Pasiilgau Tavęs...
Ir dienų su Tavim
Aš
ILGIUOSI...
Hm. Atsiprašau, jei ką nemalonaus pasakiau. Tačiau. Poezija skirta būtent jausmo, būsenos perteikimui. T.y. autoriaus ryšys su skaitytoju privaloma dedamoji. Be jos eilių nėra. Kaip gerai autorius besuprastų save, jei jis tekstą publikuoja, vadinasi, nori būti ir kitų suprastas. Jei nori būti suprastas, ypač poetinėje kalboje, jausmo ir prasmės vienovės lygmeniu, išraiškos priemonė turi paliesti skaitytoją, jis turi pajusti, suvokti tą patį ir taip pat, kaip autorius. Aišku, tai idealus atvejis, niekada ligi šiol neįgyvendintas, tačiau tai siekiamybė. Jei autorius labai gerai "rašo sau" - terašo sau. Toks, mano galva, šio kūrinio trūkumas.
Kalbant apie išraiškas - kaip sakydavo mano prietelius totorius: "Nors šimtą kartų pasakyk "chalva", o burnoj saldu nebus". Tas pats su ilgesiu. Kiek kartų besakyk "ilgiuosi", nors 72 šriftu, o ilgesio kaip nėr, taip nėr...
Įsiplepėjau. Senatvė. Sėkmės!
Atsakydamas į A Puoko komentarą: gerbiu Jūsų nuomonę, tačiau nesutinku su teiginiais, kad tai yra "teiginių krūva". Jeigu atkreiptumėte dėmesį į visumą ir šiek tiek į kontekstą - ko gero nuomonė pasikeistų. Taip pat yra visiems neblogai žinoma aplinkybė, kad prasmė slepiasi ir tarp eilučių. Jeigu ilgesys Jums nėra jausmas - tebūnie. Taip pat keista girdėti apie rašymą sau (vadinasi išties jausmingą, kilnų ir išgyventą) ir rašymą "kitiems" (vadinasi paviršutinišką, pramoninį, dirbtinį). Aš dėkingas Jums už nuomonę, tačiau šiuo atveju ji man pasirodė užgauli ir nederama atsižvelgus į šio kūrinio atsiradimo aplinkybes ir kontekstą.
Vos ne kiekviena eilutė atskiras teiginys. Teiginių krūva, o jausmo jokio neperduodama. Jei rašoma tik sau, tam yra dienoraštis. Popierinis. Stalčiuje.