Ne viskas baigiasi taip, kaip tikiesi

Viename mažame tyliame miestelyje gyveno didelis išdidus Niekas. Jam labai patiko vaikščioti tuščiomis gatvėmis, kai jau net žibintininkai užmiega. Kartais ir dieną jis eidavo į parką, klausydavo krykštaujančių vaikų, stebėdavo senukus susėdusius pažaisti šachmatais, močiutes postringaujančias apie kaimynių vyrus, vaikus.

Taip bevaikštant, vieną šiltą popietę, jis netikėtai išgirdo pokalbio nuotrupą: “Sunku šiais laikais. Niekas neturi sąžinės“, - pasakė kažkuri senolė. Jam atėmė žadą. Nors nežinojo ką tai reiškia, bet jis suprato, kad jos neturi ir labai sunerimo. Anksčiau Niekas nevaikščiojo į bibliotekas, nevartė knygų, neieškojo internete, bet dabar jis iš jų nebeišeidavo. Ieškojo visur, bet jam sunkiai sekėsi. Sąžinė, pasirodė, toks sudėtingas dalykas, kurio nei nusipirkti negali, nei pasiskolinti, nei padovanoti. Atrodo ji yra, bet jos nėra arba atvirkščiai, sako, „aš turiu sąžinę“, bet jos neturi. Niekas nemiegojo naktimis, nevalgė, vis ieškojo ir aiškinosi kaip tą sąžinę įsigyti. Bibliotekose Niekas nerado su kuo pasitarti. Visi buvo užsiėmę rimtesniais dalykais ir nekreipė dėmesio į Nieką. Taip jis ilgai vargo, kol vieną naktį pamatė sapną, kuriame jis aiškiai suprato, kad ne tik jis, bet ir daugelis gatvėmis vaikštančių, važinėjančių troleibusais, dirbančių įvairiose įstaigose, neturėjo to ypatingo dalyko – sąžinės, bet tai Nieko neguodė.

Ilgai vargęs jis nustojo ieškoti, bet netikėtai vieną pavakarę, vaikščiodamas parko takeliais kvepiant pirmiesiems gėlių žiedams, jis sutiko verkiančią mergaitę. Pabandė ją nuraminti, kalbėjo guodžiančius žodžius. Mergaitė klausė ir pamiršo savo nuoskaudas. Kai ji pakilo nuo suoliuko,  iš kišenės iškrito siuvinėta nosinaitė ir mažytė piniginė. Niekas pakėlė nuo žemės ir pasivijęs padavė išsiblaškėlei.
- Kaip gerai, kad tu turi sąžinę.
Jis labai apsidžiaugė, kad pagaliau surado tą brangų daiktą ir linksmas nuėjo takeliu, bet eidamas pro senolių porelę išgirdo:
- Niekas nesikeičia. 
Jis taip stengėsi, aiškinosi, ieškojo, rado, bet, atrodė, kad tai visai nesvarbu. Jam buvo apmaudu ir liūdna.