Maratonas 2

tai pasakyk -
kas blizga tamsoje?
ir kas
su potvynio banga iš atminties
anksčiau iškyla?

šešėly savo iki skausmo mielo kryžiaus
kurį - to nežinodamas - nešei
Brodvejaus kabare ar katedroj Paryžiaus
visur galop jautiesi panašiai

tad gal nespręsk tu ir nesikankink
kur tu buvai teisus - kur ne
tik žvelgdamas į dangų - prisimink
kas braudavosi į tave sapne

esi pasenęs mielas šuo - kuriam
po kaklu akmenį kabina
ir ko tu benorėtum - po viskam...
laiko limitas spynas užrakina

tai pasakyk - kas blizga tamsoje?
ir KAS su potvynio banga
iš atminties anksčiau iškyla?

ar liepsnose paskendęs miškas?
ar tavo merso žvilgesys?
ar juodas šaltos saulės diskas?
ar girtas mylimos šypsnys?
ar nuogos rankos tau ant kaklo?
ar akys nekaltų vaikų?
ar kauksmas seno vilko aklo
nebrandančio daugiau aukų?

tai nuotraukėlės atminties
jos veidrodžio stikle kartojas
tai blyksniai tavo praeities
pro šalį lėkdami pamoja...

dabar...
jie tapo...
tavimi...