Nežinia (du dvidešimt aštuntieji metai pr. Kr.)

(Tykios ramios vaikystės pėdutės
Ateities vaizdelius piešė tau.)

Peiliuku išraižiau širdyje:
<<Elgetavimas sielos - taikli nežinia>>
Ir lig šiol ją prie kūno glaudžiu,
Dalyvauju rimtai ir žaidžiu.

"Nosce te ipsum" taršai plaukuose,
Ilgesio, baimės, būties gelmėse...

Sulankstai...

aaa...

iš metų likimą --------------------

Ir meldžiu išdažyti laukimą
Į skliautą.

(Dega tyluma vėsios krūtinės)

Ir paleidi tekėt viršeliu-----------
Išlankstai paprastu laiveliu.
Ir nuo šnekančių lapų blyškių
------------------------------ slepi
Žmogiškume mūsų žinojimą.

Už gražiausius šviesius bendrumus
Groji viltim nužymėtus etiudus
Estetikams.

Duoną riekdama
Prisidengi motinos veidu.
Ir tuomet savastis suplanuoja bėgimą
Į velniškai trapų savęs uždengimą...

Ir suuodus akių šilelius
Šieno kvapą, minčių tiltelius,
Pasitrauki į priekį ----------------
------------------ ir priekyje bėgi

Nuolat puoli vėju šaižiausiu
Ant kelių
Į lapų pusnį.

Nuolat glušini,
Ir taršai plaukus,
Ir paleidi tekėt viršeliu


Ir nuo knygos kvapų--------
Pavargstu.





- Šūktelk gyvenimą į tradicines dvasines vertybes.


- "nosce te ipsum" - pažink save (lot.)