Kvepia šiltas sniegas visokiom pagundom,
Byra gelsvos sakmės debesim raukšlėtais,
Drasko pelkėj žvirbliai šiaudgalį paguldę,
Saulės karuselė girgždinas iš vietos.
Akys kaip svogūnai mėlyni prie nosies,
Gerklės tarsi duobės garsumu išklotos,
Trys padangių gervės aukštumas apjuosė,
Gargaliuoja linksmą sugrįžimo puotą.
Smenga kaip erškėčiai Viešpačiui į galvą
Svaiguliu saldybės tolis atsivėręs –
Verkiančiai saulėtos amžinybės spalvos
Veržias į krūtinę kaip didžiausias gėris..


Edvardas





