Beviltiška pabaiga

Įsibėgęs sraige, susitraukęs,
Apkabintas šilumos griūtim
Ir prinokęs kaip geltonas laukas
Kol nupjovę dalgiais pasiims.

Įsvajojęs suptis ir žvalgytis –
Blaškė, mušė, ardė drapaku
Šaltos žiemos, vasaros be vietos –
Nematuotai, su geru saiku.

Į senatvę mintys duria skaudžiai –
Nebgali, bet norai ietimis
Per bekraštę sielą prasilaužia,
Godžiai žudo, visą pasiims.