Surinksiu.

Mylimus.. savo raudonus karolius surinksiu
Vieną po kito ant šilko siūlo kabinsiu..
Aš juos prikelsiu.. aš.. atgaivinsiu!
Atsargiai pirštais išriedėjusius imsiu..

Ak kaip mylėjo..!
Visi -  pabyrėję:

Jo žingsniai, jo žodžiai
Ir žvilgsniai
Ir švelniai plaukūs liečiantys pirštai..
Ir kai reikėjo - stiprūs delnai
(Juose visada buvo galima sušilti).

Taip jie mylėjo..!

Ak! Dabar visi -  išbyrėję:
Renku po vieną, po vieną..

Vieni balsas jojo -
Kiti - džiaugsmas jos, šį išgirdus,
Nuslėpus
virpantį nerimą
Taip dailiai ir tiktai akimirkai
kaip bemoka tik stirnos..

Viskas čia. Toj eilutėj vienoj:
Jos atodūsiai laimės
Lyg vasaros medūs betirpstantys
Svajonės, abiejų  troškimai
Karščiausi jų norai  besirpstantys.

Daug šnabždesių, pažadų suvertų
Dar pulsuojančių, degančių, kviečiančių
Meilės priesaikų kiek ištartų!
Iš rojaus skolintų ir jame pasilikusių...

Ak kaip mylėjo..!
Visi -  pabyrėję.

Išbaidė, išgąsdino.. niekšai..
Šunis šaukė.. kaukė
Be namų Meilę paliko
Laukais eiti išvarė..

Paklydo Ji vargšė
Pėdsakų savo nerado.

-------

Pavasaris Ją parves.
Arba Angelas -
Kuris .. - nežinia dar..


Bet tikrai -
Tuos raudonus karolius
Iš naujo prikels gyventi!