Ech, rūpestėli mano,
Ech, mano paprastume-
Tu liksi senmerge,
Levandomis
Iškvėpinta,
Šaligatviu
Pasiramstydama...
Tu liksi senmerge!
Ir kam tos petnešos,
Tau, rūpestėli mano,
Jei pasodinamus
Dantis mirkysi
Antikvarinėj
Nagų vonelėj?
Ir kam tada tau,
Po paralių, tie
Modernūs uogienės
Stiklainiukai,
Panele mano,
Kam? -
Jei
Sudužusio sietyno
Šukėmis
Susipjaustęs
Tavo Senis
Vis tiek
Slapčia nedės
Trijų šaukštelių cukraus
Į arbatą?