Šis kūrinys dalyvavo literatūriniame konkurse „Skrydis už ir prie Atlanto“
Naktis.
Ir vėl tas keistas reginys
Aptemdo vis manas akis...
Diena graži, aplink ramu,
Padaržėj žydi jazminai.
Ties posūkiu, po ąžuolu senu,
Staiga išnyra du balti gandrai.
Jie viens per kitą kleketuoja,
Sparnais plazdena nerangiai.
Akimirka ir kūnai jų tvirti susmunka
Lyg būtų kulkų paliesti.
Pribėgu. Apglėbiu abu.
Prispaudžiu stipriai prie širdies,
O riksmas aidu galingu
Išsprūsta man tuoj iš gerklės:
„Brolyčiai, kas gi jums nutiko?
Kodėl tokia liūdna baigtis?
Juk užmojai neįgyvendinti dar liko!
Dar skrydis per Atlantą prieš akis... “
Nesu žynys ar ekstrasensas,
Antgamtinių aš galių neturiu.
Tačiau žinau: tas reginys -
Tai mano tėvynainių balsas
Iš Anapus, didvyrių bandymas
Priverst suklust visus.
Priminti, kad už ir prie Atlanto
Yra be galo daug drąsiu širdžių,
Kurios vos tik prireikus vėl į kovą stotų
Vardan išsaugotų tėvynę brangią,
Jei ne dėl savęs pačių,
Tai bent jau dėl vaikų
Ar ateities kartų.