...

Erdvės žydros beribėse platybėse,
Svajonės, norai, siekiai ir tikslai...
Kaip veržiamės pasiekt mes žvaigždę,
Kaip norime pasukti erdvę,
Tik sava ranka...
Kaip paprastą pasaulio ratą,
Sau suka motina Gamta...

Ir kur męs lekiame ir veržiamės?
Nesuprasti, nemylimi, akli,
Nejau nematome didžiausio lobio mes,
Po savo kojom, žemės pakrašty?


Ir kas, jei žvaigždę naktį nukabinsi?
Juk ji užges ir nebebus žvaigžde...
Ji tol nepakartojama ir paslaptinga,
Tik tol kol ji ne paliesta...