grafiene
jūs žiūrite į veidrodį tiktai vidurnaktį
ir laukiate ateinančio laukinio aido
duris ir langus
vidų savo atveriate
tik niekas jūsų neaplanko
užgęsta žiburiai
net mėnuo užsimerkia
žuvelės neria pasroviui
į gelmę
kur tamsos daugiausia
o veidrodis toks šaltas
tyli
laukia
naujo ryto
veido kito
tik jūs grafiene
nemigos apsėsta
nesitraukiat
kol paryčiais laukinis aidas
jus ir veidrodį aplenkia