Ilgesys

Kai palieki mylimą žmogų, būna sunku. Sunkiau, kai bandai jį pamiršti. Sunkiausia - suprasti, kad be jo, negali eiti toliau. Ir tada, kaip visi kvailiai, aš įstrigau...

Seniai jau nuvarvėjo tušas,
Nuo ašarų ištino skruostai.
Visdar bandau tave pamiršt.
Visdar mastau, kad tai galiu.

Eilinis vakaras su nosinėm,
Eilinė muilo opera mano širdy,
Taikėmės, tai pykomės,
Pamiršdavai ribas.

Kodėl esu kvaila?
Man be tavęs baisu.
Tave pamiršti taip sunku.
Mindaugai, daugiau nebegaliu.