Vakaro žinios

Žinai, rašau į pirmoko sąsiuvinį. Rašau į kiekvieną eilutę. Kad klaidų nebūtų. O apie ką – velniaižin. Noriu spirti sau į plaukuotąją šikną už savo klaidas. Mano du benkartai užėmę abu kompiuterius, taigi esu priversta žiūrėti vakaro žinias, o ten – Jūs nieko neįrodysit...
Skambiai pasakyta: įstatymai yra dveji. Vienas mums, paprastoms žemės voverėms, o kitas milijonieriams. Neįtikėta. Nerealu. Nežmoniška apie tai svarstyti, bet jie nori sunaikinti kažkokio mokesčio kaitaliojimą. Nesvarbu, kad kiti miršta nuo surūdijusios kulkos. Sako, reikia apskaičiuoti, nes neaišku, kas laukia rytoj. Dar kartą mokėti už tą patį? O jei mana kulka ištirpusi kūne? Bet ne, žurnalistai aiškinasi, ar nėra priemaišų. Mat dabar niekas nebeperka pieno produktų. Turi patikrinti.
Tikras košmaras. Vėl rodo per teliką tūkstančius flotilių. Kažkur užmaryje snobai planavo užpuolimą. Širdžiai neįsakysi, sako. O aerouostuose tyliai pakluso apsaugininkai, nors ir atlyginimai mąžta...
Už tai menininkai atsiėmė sau priklausiusius, kaip patys mano, metalo dirbinius. Įsiviepė sponsoriai. Net nesibeldę lindo į sceną – inauguracija įpareigoja. Cha.
Toliau rodo apie tą patį. Niekas nepasikeitė. Tik patys vaikai. Arbatą, sako, verdame tą pačią. Renkame visus piešinius. Toks garbės paršelis mokosi be abiejų užpakalinių kojų su vežimėliu judėti. O mato visi, kaip mažos fotomodelės kalba ne anglų, bet savo gimtąja kalba. Išdidžiai.
Tuo tarpu kitas mažametis tapo filmamodeliu, nes penkiasdešimt procentų kūno apdegė su bakeliu benzino... Kitam – subadytos kojos peiliu. Našlys kalbėjo. O tuo tarpu kaimynystėje kilnojosi stiklelis ir negirdėjo, nematė, kaip švarinamas kaimynų butas.
Mūsų sportininkai tik per plauką buvo nuo pralaimėjimo. Matai, kietos rungtynės buvo. Teisinasi mat dar. Kiti lakstė iš vieno didelio kambario kampo į kitą. Už rekordą.
Tiek šįvakar.
Music. Reklama: be jokių problemų išlaikysit gerą burnos kvapą. O man klausimas: dėl ko tvyro trys įtemptos dienos?
Šįvakar bus debesuota, tvyros rūkas. Čia tik truputį sopa, nors ir plikledis, ir slėgis kils.
Vėliau atomazga. Filmas. Apie mandarinus. Žiūrėčiau, bet neužuodžiu. Todėl užkriokiu visu garsu ant savo mažių, kad dingtų nuo kompiuterių. Noriu viską perrašyti. Kad vakaras baigtųsi, kad facebook‘e pamatyčiau tris širdutes ir tam kartui nusiraminčiau.
Labanaktis.