Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ugnę visai vasarai paliko kaime. Naujo dėdės tėvams.
- Vadink močiute ir dieduku.
- Gerai.
Ugnė patenkinta. Norėjo į kaimą: myli gyvūnus. Labiausiai kates.
Pirmą dieną močiutė aptalžė Ugnę prarūgusia mazgote, išvadino tingine, nes ta nieko neveikė, tik lakavo katinams nagus. Šešiems.
- Taip negalima. Visą dieną slampinėji.
- Tai ką man veikti?
- Reikia dirbti. Didelė. Aš tavo metų ir daržus ravėjau, ir karves ganiau.
- Gerai. Ką dirbti?
- Va, pagauk žąsį. Tą raibą. Mažiausią. Džiūsną.
Ugnė pagavo.
- Nunešk mano seseriai.
- Gerai.
Žąsis sunki. Džiūsna, bet sunki. Kraiposi, žnypsi.
- Močiute, duok maišelį.
- Kokį maišelį?
- Žąsiai.
- Maišely negerai. Uždus.
Močiutė kuitėsi sandeliuke. Kuitėsi kaip reikiant: vorai ir dulkės lakstė pro atviras duris, tiesiai ant žąsies ir išsižiojusios Ugnės.
Rado rezginę. Ugnė niekada net nematė tokios.
Sunkiai, bet šiaip taip sugrūdo raibę į rezginę.
Močiutė paglostė žąsies galvą, paglostė Ugnės galvą, pavedė už vartų, už balos, už pušyno, ant kalnelio ir davė kryptį:
- Tiesiai iki tos liepos.
- Gerai.
- Tada į kairę.
- Gerai.
- Ale tu nieko mergaitė. Paklusni. Klausai, ką suaugę sako, - perbraukė girksinčios žąsies ir Ugnės galvas.
- Tada prieš krantelį. Tada į dešinę. Tada pro storą nulaužtą ąžuolą ir vėl dešinėn.
- Gerai.
- Ir rasi mano seserį. Teresėlę.
- Gerai. O kaip aš ją pažinsiu?
- Tikrai pažinsi. Tokia kaip aš.
Ugnė žvilgt į močiutę: plona kasiukė karo per pusę nugaros. Gėlėta skarutė pasmukus aplink kaklą. Palaidinė iki kelių su Out of my mind, užraitotos veik iki kelienų raudonos kelnės, susiklaipę, įskirdę pėdos šunio pagraužtose guminukėse.

Ugnė eina. Žąsies kojos kadaruoja, sparnai kadaruoja, galva iškišta pro skylę irgi kadaruoja.
Pati Ugnė ne eina, bet kadaruoja.
Ugnė neskiria kairės nuo dešinės. Bet moka eiti tiesiai ir daryti posūkius. Į bet kur.
Ilgai nieko neprieina. Žąsis išsižiojus. Mergaitė irgi. Jau be suknelės. Jau tik su maudymuku. Vasarą Ugnė be maudymuko nė žingsnio. Nenori gailėtis praleistų progų.
Pagaliau nedidelis namukas. Šalia jo – bala. Šalia balos – balutė.
Žąsį šiaip taip iškrapšto iš rezginės ir paleidžia į balą. Gagena, taškosi, vartaliojasi. Ugnei gražu. Ugnė juokiasi. Balsu kvatoja.
Pati atsigula į balutę. Prieš tai savo šešėliu išmatuoja jos ilgį ir plotį. Maudytis didesniame vandenyje už šešėlį Ugnei uždrausta. Griežtai. Mamos. Ugnė klauso mamos. Ji ją myli.
- Ir ji mane myli. Mes abi mylim.
Ugnei balos dydžio pilnai užtenka. Guli ant pilvo ir žiūri į žąsį.
Žąsiai nusibosta turkštis, nusibosta ir Ugnei.
Patraukia toliau. Abi šlapios, atsivėdinusios. Į rezginę sukiša suknelę. Ne žąsį. Abi eina greta kaip draugės. Ir šnekučiuojasi:
- Ga ga.
- Aga. Tuoj prieisim krantelį, dešinę ir kairę. Ir jau ten.
Dviračio skambutis abi nustumia į purviną pakelės žolę.
- Py py pypt. Visi iš kelio. Visi iš kelio. Duokit dievui kelią. Dievui kelią.
Ugnė net prisimerkus gaudo atlekiantį dviratininką. Žąsis patenkinta peša žolę.
- Labas, mergaite.
- Labas.
- Aš – dievas. Ar nori, kad pavežčiau?
- Tu – dievas?
- Aš – dievas.
Kvailas klausimas. Ugnė pati mato, kad ne žmogus, o dievas. Su juoda barzda, su juodais poilgiais plaukais. Tikras dievas. Kaip paveikslėly. Tik be kryžiaus.
- Kur tavo kryžius?
- Aš ant dviračio.
- Kur važiuoji, dieve?
- Ai, šiaip. Pirmyn atgal, pirmyn atgal. O tu?
- Vedu močiutės sesei žąsį.
- Kur ji gyvena?
- Už krantelio, už kairės, už dešinės.
- Aaa. Žinau. Sėsk. Pavešiu.
- Tikrai?
- Dievas visiems padeda.
- O žąsį?
Abu sustoję čiulpia nykščius, žiūri į dviratį, į žąsį, vėl į dviratį, vėl į žąsį, galvoja, ką daryti.
Įkiša į rezginę. Sunkiai, bet sugrūda. Ant suknelės. Pakabina ant vairo. Ugnė ant rėmo. Ir nurūksta. Su vėjeliu, su dulkėmis.
Atsisveikindama Ugnė paglosto dievo ranką:
- Ačiū. Gaila, kad anksčiau nesusitikom. Mokytoja buvo uždavus rašinėlį apie tave, gavau dvejetą.
Dievas apgailestauja dėl dvejeto. Skėsteli rankomis ir spausdamas skambutį nušvilpia.
- Ga ga ga.
- Tikras dievas, - Ugnė mojuoja ir mojuoja dievo nugarai.

Močiutės sesuo apsimetė, kad ne sesuo. Kitaip ir atrodė: be kaselės, be guminukių, be raudonų kelnių. Žąsies atsisakė.
Raibė įsižnybus maudymuko kraštą, linksmai gageno ir vedžiojo mergaitę po kaimą visą dieną. Saulė spiginus į akis, pradėjo kaitinti pakaušį. Vėjas šiaušęs Ugnės plaukus ir žąsies plunksnas į dešinę, pradėjo jas griauti į kairę.
Prie kiekvieno namo stabt:
- Čia tai jau tikrai močiutės sesuo.
- Ga ga.
Daug kartų suko į kiemus, siūlė raibę, bet visos moteriškės kratė galvas:
- Iš kur tu? Pirmą kartą tave matom. Nereikia svetimos žąsies.
Keturis kartus susitiko tą patį dievą. Keturis kartus dievas jas pavėžėjo.
Pačiam vakare, pramigę ramunių lauke, Ugnė ir žąsis nusileido nuo kalnelio, praėjo pušyną, liepą, įlindo pro vartelius, atsisėdo ant suoliuko šalia apgriuvusio namuko, labai panašaus į močiutės. Nustūmė į žemę Rainį su lakuotais nagais, atsiduso. Paglostė žąsį, sudribusią prie kojų. Dar kartą atsiduso.
- Pagaliau atėjome.
Močiutės sesuo Teresėlė iš lėto ėjo nuo tvarto su miltuotu kibiru. Su plona kasele per pečius, su raudonomis kelnėmis, su palaidine Out of my mind.
- Kur visą dieną žąsį tampei?
2013-02-16 10:36
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-16 15:40
Marquise
Parašyta gerai, tik gaila, kad tokia "iškarpa" - nei pradžios, nei pabaigos, nei minties.
Bet vis tiek smagiai paskaičiau.
IV
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-16 12:14
Camel
Kietai. Ech, ta nostalgija vaikystės vasaroms kaime.. kur niekas tau bereikalingų minčių nebruka ir nėra kompo žaidimams žaisti. labai rimtiems klausymams dažnai randi atsakymus toje vaikystėje.

Labai patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą