Dieviška pasaka be galo

Maždaug Paukščių Tako galaktika. Maždaug 4 milijardai metų prieš mūsų erą. Maždaug Žemė.


Prieš septynetą metų, mokslininkas, teologas Edas Šaltalankis įrodė, kad Dievas egzistavo. Ektoplazminės Dievo liekanos buvo aptiktos Marso atmosferoje, pargabentos į Žemę, ir buvo pateiktos išsamiam tyrimui. Mažytės, plika akim nematomos dalelės turėjo nepaprastumo. Nepaprastumu vadindavo paranormalius, nepaaiškinamus dalykus. Dar devintajame trečio tūkstantmečio dešimtmetyje, kažkas sukūrė ektomatuoklį, su kurio pagalba buvo įrodytas šmėklų, vaiduoklių ir kitų dvasinių organizmų (pavadinkime juos organizmais - tai bus arčiausiai tiesos) egzistavimas. Tie astraliniai kūnai - tai paralelinio pasaulio organinių būtbių atšvaitai mūsų realybėje. Prieš trisdešimt metų, Lenkijos paranormologas Benas Trockis, išrado mechanizmą, kurio pagalba ektoplazminę medžiagą galima aptikti daugelio šviesmečių spinduliu, be to ją galima gaudyti ir rinkti į specialius ektoplazmos rinktuvus. Ir štai vieną gražią naktį, MTB [Mokslinis tyrimų biuras] atstovas Edas Šaltalankis, Marso atmosferoje aptiko neįprastos ektomedžiagos, kuri astraliniame lygmenyje gamino gliukozės bei azoto molekules prasimušančias į mūsų realybę. Šis neįprastas reiškinys buvo tuoj pat užfiksuotas, o ektomedžiaga kruopščiai surinkta ir pargabenta į Žemę. Po krupštaus tyrimo mokslininkas padarė stulbinančią išvadą - tai Dievo liekanos! Sujungus keletą ektodalelių, šios pradėdavo gaminti sudėtingesnius junginius, o sujungus jas į vieną visas - ektodalelės parodė lyg ir proto apraiškas, bei per vieną naktį sukūrė bakterijų koloniją, kurios sparčiai dauginosi. Ši sensacija davė peno kalboms keletui metų į priekį. Po to viskas aprimo, žmonės pamiršo radinį ir gyvenimas toliau slinko sava vaga. Iki šiol. Štai prieš savaitę, iš laboratorijos Dievo liekanos dingo. Jas pavogė anoniminių recidyvinų mokslininkų grupuotė, kurios atstovas, savižudis kamikadzė, viešai pareiškė, kad jie turi ektoplazminių organizmų klonavimo įrangą ir klonuos... spėkit ką?    Taip, Dievą! Operatyviosios pajėgos išnaršė visą Žemę, bei visas likusias Saulės sistemos planetas, bet teroristų neaptiko. Jie galėjo būti bet kur. Asteroide, kometinėje laboratorijoje ar net kosminiame laive, nuo Žemės nutolusiame per keletą šviesmečių. Kas žmonėms beliko? Laukimas. Laukimas ir viltis, kuri miršta paskutinė.


Astraliniame pasaulyje kilo sumaištis. Kažkas neapsakomai galingas veržėsi į erdvę, užpildydamas ją savo ektomaterija ir išstumdamas iš ektoerdvės visus pašalinius kūnus. Jam reikėjo daug vietos. Visos vietos. Nes pagaliau jis vėl atgijo. Tiesa, jis to nežinojo.
Jis permetė žvilgsniu devynias planetas ir įsmeigė žvilgsnį į Saulę. Kaip šviesu! Kaip gaila, kad tai sukūriau ne aš, pamanė Jis. Kaip norėčiau sukurti ką nors panašaus, nostalgiškai pagalvojo Sutvėrėjas. Ir kodėl ta Saulė taip stipriai šviečia? Akina.
- Tebūnie tamsa! - sušuko jis ir Saulė užgeso. Užgeso ir žvaigždės. Pasidarė neapsakomai šalta. Taip šalta, kad net Jam Pasidarė Šalta. Šalta ir tamsu.
- Tebūnie šviesa! - sušuko jis ir žvaigždės vėl įsižiebė. Ir vėl tapo šilta bei šviesu.  Metęs žvilgsnį į devynias planetas jis pamatė, kad per tuos niekingus penkis tūkstančius metų tamsos, iš ten išnyko visa gyvybė ir viskas pasidengė ledu. Todėl Dievas mostelėjimu nutrynė ankstesnį pasaulį ir pabandė sukurti kažką panašaus į tai, kas skriejo bei gyveno čia anksčiau. Deja tai nebuvo taip lengva, todėl jam gavosi tik nevykusios kopijos. Planetos dvigubai mažesnės, keturios iš jų tapo tiesiog dujų kamuoliais. Žmonės dabar turėjo tik dvi rankas, vietoj keturių ir trigubai mažiau smegenų. Su kitais gyviais Dievas nesiterliojo išvis. Sukūrė beleką, bet daug. Ne kokybė, bet kiekybė yra svarbu, nusprendė Visagalis.  Su Žeme viskas buvo baigta, todėl jis nusprendė imtis Marso.  Marse Dievas nusprendė apsigyventi pats. Todėl susikūrė sau dievišką moterį, tokią pat galingą kaip jis pats, ir pasistatė ektoplazminius rūmus, kur apsigyveno su savo Deive. Bet vieną dieną Visagalis grįžo namo girtas ir susipyko su savo sugyventine. Susipyko dieviškai. Kilo arši kova po kurios iš Dievo liko tik kelios ektomolekulės.
O štai Deivė, visa nusikamavusi ir keikdama vyrišką giminę, nusklendė žemės link.
Užteks tiems dievo kūrinukams gerai ir ramybėje klonuotis. Ir pakeitė Ji pusės vyrų sandarą. Ir pakeitė deivė jų mąstymą. Spėkit, ką sukūrė Deivė?