Sudegs visi sapnai
Liks tik prisiminimų plėnys,
Kurias įpūst bandys
Iš naujo, sukurt vaizdus,
Liepsnoj ką tik gyvenusius
Ir žaidusius, kaip žaidėm mes
Vaikystės nekaltos drabužiais
Pasipuošę.
Bet tuščias darbas tai,
Kiekvienas naujas judesys
Netikras ir šypsena
Tik prisimenama, bet
Nepažįstama, ir žvilgsnis
Tik vienas iš mingančio miesto
Žiburių alsavimo, bet ne tas vienintelis,
Ne tas, kuriam sušvitus gieda
Ryto paukščiai ir dainius griebias plunksnos.
Nes mirę esam ir išblėsę,
Nuvytęs figos medis
Ir vienišas Jona banginio
Viduriuos, o jei išeitume
Tai nepažintume šviesos.
Vienintelė paguoda likus -
Senos liepsnos gaivinimas
Apdulkėjusius gyvenimo katalogus
Kūrenant. Ir dūmuose
Paskendus ramiai užmiegant.