Žydroji svajonė

Atėjo laikas, kai aš supratau,
Kad vėl vejuosi žydrąją svajonę,
Kurios gyvenime aš neradau,
O gal kurios ir neieškojau.

Tikėjau, kad ji bus mano,
Kad savo mėliu nudažys
Beprasmį, jau pilkėjantį likimą
Ir kad svajonė vėl pražys.

Žydės laukų gėlėm,
Išskleidus margaspalvį šydą,
Žibės švariais rasos lašais,
Nukritusiais į nakties tylą.

Žėrės neblėstančiom žvaigždėm
Dangaus vaiskiam skliaute.
Iš ryto saulės spinduliais
Padės pakilt ir susigaudyt likime.