daug turiu labai

Galiu tyčiotis iš savo minčių,
Į sausą lieptą žingsnį žengti.
Gulėt ant valkčių įręžtų
Į mėlynąjį Žemės šaltį.

Galiu nueit ir nusipirkt
Metiloranžo popieriukų.
Kristalizuot ir ištirpint
Jausmus, kurie man itin trugdo.

Galiu iš karto neit toli,
Nesėst kartu prie vieno stalo.
Baltus spamus galiu išpint
Tam angelui, kurs mane saugo.

Šiandien galiu pradėt gyvent,
Jeigu jaučiu, kad sutvirtėjau.
Ir nerimą šalia augint
Ir tai nereikš, kad išprotėjau.

Galiu sugrįžt ir susirinkt
Į kiauras kišenes klaidas
Ir sau lipduką užlipint:
"Įspirk! Bet nepalik manęs. "

Pabrauksiu kanklių stygą jauną
Ir sausrą kito pamaitinsiu.
Ir jei suplyš metiloranžas -
Sulenksiu vinį - sukabinsiu.

Iškeisiu kenčiančiojo baimę
Į porą linksmesnių dienų.
Ir neskubėsiu džiaugtis laime,
Kai tiek aplink kovų liūdnų.

Jos niekad niekur nepamesiu
Ir neatims jos niekados
Ir savo ruoštu neužkasiu,
Jei man ramiai gyvent neduos.