Žiemos perspektyvos

Naktį snigo, ir medžiai stovi apšarmoję
tarytum nupurkšti baltai. Kraštovaizdis
panašus į grafikos paveikslą: sustingę
žiemos daiktai atveria juodos ir baltos
spalvų žaismę. Vasara dar toli su spalvų
ir kvapų fejerverkais, vaišinančiais vaizdų puota.

Vasarą Kūrėjas - tai tapytojas, žaidžiantis
daugiaspalve palete, o žiemą – grafikas, rėžiantis
daiktų kontūrus jų absoliučiame statiškume.
O aš džiaugiuosi Aukščiausiojo veidų daugiu,
kuriuos pramokau įžvelgti bėgant metams
ir medituodamas įstabų Kūrėjo kūrinį – pasaulį.

Buvo atodrėkis, o dabar pašalo, ir smėliu
išpurvintas baltas vieškelis traškant ledui
veda mane į begalybę, kur susitinka sušalusios
žemės materija ir aukštojo dangaus dvasia.
Ir lėta žiemos gamtos daiktų žaismė virpa
lyg girlianda ant stabilumo skulptūros.

Apšarmojusių medžių baltuma tarytum
Alpių marmuras švyti aplinkui, ir pasaulis
virsta pasaka, atveriančia žiemos idilę.
Ir jei moki matyti – pasaulis – tai meno kūrinys,
kuriamas nesibaigiančio atskirybių žaismo,
virstančio naujom matymo perspektyvom.