Trukteli koją. Ranką. Pasiverčia ant šono. Nusižiovauja. Prasimerkia. Dar kartą nusižiovauja. Suneria rankas už galvos. Trakšteli sąnariais. Pasipurto. Atsidūsta: nešvariame sapne glitūs samanoti apgriuvę laiptai į niekur, lipa lipa, net keturiomis, nuo viršaus išsigandus žiūri į karšto vėjo pustomą dykumą. Dar kartą patrina akis. Strykt ant grindų.
- Dukryte, paskubėk. Išjunk televizorių.
- Mamyte, dar truputį.
- Ne ne. Nesuspėsi. Ateik praustis.
- Duosi man litą?
- Vėl toms slidžioms gyvatėms?
- Aha. Blynų kepei?
- Renkis uniformą. Ir atbėk į virtuvę. Su uogiene?
- Nenoriu.
Niujorke susišaudymas. Japonijoj žemės drebėjimas. Kaune agurkiniai. Sudaužyta mašina su negyvu vairuotoju miesto gatvėmis. Baltojo lokio atminimui nulipdyta sniego skulptūra. Patriotinės dainos konkursas.
- Ar šiandien tėvelis ateis?
- Nežinau.
- Paskambink, kad mane paimtų iš mokyklos. Sakyk, tau darbas.
- Ir jam darbas.
- Jam ne. Jis sėdi su tuo pakaitiniu vaiku.
- Kokiu vaiku?
- Tuo, apsišikusiu.
- Nekalbėk taip. Kodėl pakaitiniu?
- Mane pakeitė į jį.
- Ne. Ne taip. Jis ne tave, jis mane pakeitė.
- Nu. Aš irgi susiradau naują sąsiuvinį. Seną išmečiau.
- Čia pakeitimas?
- Pakeitimas. Geriau naujas vaikas, negu senas. Visi nori naujų vaikų.
- Imk telefoną. Pati skambink.
Senas vaikas skambina senam tėvui. Senas vaikas verkia. Senas tėvas neturi laiko: neš naują vaiką į polikliniką. Senas vaikas pavydi naujam. Mama drožia spalvotus pieštukus. Patikrina kuprinę. Nosinių pakiuką į kišenę. Striukės užtrauktuką iki pat smakro.
- Mamyte, aš nenoriu į mokyklą.
- Pažiūrėk, koks gražus Rainis.
- Šlykštus.
- Greičiau. Pavėluosim.
- Aš žinau kieno tas Rainis.
- Užsidėk kapišoną. Vėjas.
- Žinai kieno tas katinas?
- Einam, nesidairyk. Jau nė vieno vaiko nematyt. Visi mokykloj.
- Aistės Rainis. Jai tėtė parnešė.
- Šiandien pasiimk fizinio aprangą. Išskalbsiu.
- Kaip manai, ar tėvelis naujam vaikui katiną parneš?
- Baik tą patį.
- Užeinam į parduotuvę.
- Jokių parduotuvių. Skubam. Tave paims teta Vilė. Pabūsi pas ją. Paruošk pamokas.
- Jau sakei.
- Tik daug neplepėk, neįkyrėk, Vilei aukštas spaudimas.
- Jau sakei.
- Grįšiu apie penktą.
- Jau sakei.
Dvejos treninginės kelnės. Trys stori megztiniai. Vilnonės kojinės. Vienos. Kitos. Veltiniai, pamušti guma. Kepurė. Ant kepurės dar kepurė. Cigarečių pakelis. Žiebtuvėlis. Kavos termosas. Sumuštinis. Pirštinės. Pirštinės. Pirštinės.
- Jau galvojau, neateisi.
- Pramigau.
- Manęs tai neima miegas. Nuo keturių gyva.
- Dirstelėjau. Gyva. Lekiu. Ką nupirkti?
- Kur tu leki? Pabūk. Vis viena ir viena.
- Malkų atnešiau. Šiukšles išnešiau. Viskas.
- Niekas neateina. Bent mergaitę atsiųsk.
- Nenorėk. Galvą išūš. Tėvas. Pakaitinis vaikas.
- Svaigstu. Pykstu. Laukiu. Ir nieko. Nei mirties, nei gyvenimo.
- Televizorių įsijunk. Knygą paskaityk. Akys rodo, nesiskųsk.
- Visai be širdies. Man žmonių reikia.
- Pro langą pažiūrėk.
- Beširdė.
- Tegu naujoji ateina ir plepa.
- Laiko neturi. Ji ir dirba, ir mokosi. O jam, dievulėliau, viskas. Namie meistrauja. Visa ruoša, maistas, vaikas.
- Pakaitinis.
- Ne pyragai jam. Kad nors kuo galėčiau padėti.
- Einu. Pečių pati užsikurk.
- Kodėl tu taip? Be gero žodžio.
- Vakare dar užeisiu. Daugiau ne. Turi tikrą marčią, tikrą sūnų, tikrą anūką.
- Ir kam tas pyktis? Ar neduodu tavo mergaitei iš pensijos?
Keturkampis kiemas. Aukštas sietas. Sulūžę mašinos. Apsnigti gelžgaliai. Vilkinis šuo ramiai bidzenęs išmintu takučiu perplėšia save tūžmingu skalijimu. Platūs vartai. Telefonas. Vyras iš pastato. Šuo prie jo kojų. Siauras plyšys vartuose. Keiksmažodžiai. Greiti žingsniai.
- Ar pažįsti valandas?
- Mergaitę į mokyklą.
- Atsivelki į pavakarę.
- Ką dirbti?
- Akla?
- Iškrauti?
- Kur iškrausi? Visi šaldytuvai pilni. Vakar nieko nepardavė.
- Nu ir šalta. Net sienos apšerkšniję.
- Galiu pašildyt.
- Įpilk penkiasdešimt, jei turi.
- Pilk ir pilk. Vakar Jola. Patrepsi dešimt minučių ir pilk. Šiandien – tu.
- Taigi, neprašiau. Pats pasiūlei. Tai ką daryt?
- Einam.
Pusė stiklinaitės. Cigaretė. Atsmauktos kelnės. Stalo tratėjimas. Keturios kojos. Keiksmažodis. Keiksmažodis. Šniokštimas. Kosulys. Cigaretė. Paplekšnojimai. Keiksmažodis. Pusė stiklinaitės.
- Duok pinigų. Visai neturiu.
- Ir aš neturiu.
- Už dvi dienas nesumokėjai. Ar atsimeni?
- Sumokėsiu. Po pietų. Dar Jola ateis. Nuo vienuolikos.
- Duok dabar. Negaliu pareit be lito. Mergaitei reikia.
- Trisdešimt litų. Imk.
- Čia už vieną dieną?
- Nebūk nagla. Kvit, atsiskaitę. Iškrauk sušalusias į dėžes. Iš visų šaldytuvų. Išvešiu. Tik mikliai.
- Mikliai. Viską mikliai.
- Ne. Geriau pirma iš mašinos. Nukirsk galvas. Kaklus. Kojas.
- O kur sudėti? Šaldytuvai pilni.
- Patiesk plastmasę. Mesk ant žemės. Paskui iš šaldytuvų į mašiną. O tuos į.
- Be penkiasdešimt nė nepradedu. Šitaip šalta.
- Trisdešimt. Dar Jola ateis. Man negaila, pupke, kad ir šimtą, bet nėr.
- O tavo boba jau namie?
- Namie? Kam tave grumdyčiau, jei būtų namie.
- Tai kas ten jai? Taip ilgai?
- Suprasi. Tablečių saujos. Apsvaigus. Vaikšto ir dainuoja. Kaip tarataikė. Užpakalį kraipo ir dainuoja.
Strykt į mašiną. Mėlynos vištos neplasnodamos skrenda. Ant stalo. Ant stalo. Už kaklo. Už galvos. Už kojos. Už sparno. Lenkimasis. Tiesimasis. Lenkimasis. Tiesimasis. Gliti krūva plečiasi, slysta į šonus. Strykt iš mašinos. Pilvu prie stalo. Peilis kaip kalavijas. Galvos į kairę. Kaklai tiesiai. Kojos po stalu. Kūnai į dešinę. Viens du trys viens du trys.
- Nukapok ir skiauteres.
- Ką?
- Skiauteres nurėžk. Viena kavinė paima.
- Ką?
- Kepa kaip paukščių liežuvėlius. Delikatesas.
- Rankos ledėja. Kaip aš jas atrėšiu?
- Kakšt kakšt.
- Kakšt kakšt.
- Vieną vištą vakare pasiimk.
- Žmogau. Duok dvi. Vilei nunešiu. Mergaitę iš mokyklos paims.
- Imk dvi. Ir dvidešimt penkis.
- Gerai.
- Einam vakare kur nors.
- Nu. Palieku vaiką ir lekiu.
- Kaip nori. Mesk mesk iš mašinos. Kad ir ant žemės. Paskui pakrauk. O tada jau terliokis su šitom.
- Sušals.
- Nespės. Nedaug ten. Kokie trys šimtai. Ar labai kvapas?
- Nosis užkimšta. Nieko nejaučiu.
Jola pagiriota. Violetinis paakys. Storai stora lūpa. Judėjimas be judėjimo. Striginėjantis balsas. Kosulys. Pusė stiklinaitės. Atbulos rankos brūkšnys per siaurą veido ruožą skepetose. Pagreitėjimas. Tankesni apsisukimai. Net ristute.
- Pradėjai?
- Pradėjai pradėjai. Duok cigaretę. Tik alaus.
- Su Gintaru?
- Grįžo gatavas. Valgyt nerado. Iš kur aš jam paimsiu?
- Vyk tu jį. Kas kad sūnus, užmuš ar invalide.
- Varysiu namo. Nepajėgiu.
- Pro kur? Išvažiavo. Užrakino. Šuva. Suplėšys į gabalus, jei išlįsi.
- Parazitas. Už anas dienas nė cento. Gale savaitės. Užgersi. Šiknius.
- Judėk. Pagerės. Kavos turiu.
- Nepyk. Prigulsiu.
- Jola, kur? Užšalsi. Judėk. Ir nemosuok taip smarkiai peiliu. Nusikirsi rankas.
- Rupūžei skiauteres. Kaip į jas pataikyti?
- Pažadėjo vištą vakare. Ir tau duos. Paprašyk.
- Prašysiu. Pati pasikišiu po rūbais. Už dyką dirbam visą dieną. Vakare sūnus daužo, kad nieko neparnešu.
- Vyk tu jį. Trisdešimtmetis ant tavo sprando.
- Kur jis eis?
- Ugnė „Pastogėj“? Neatiduoda?
- Ai. Priplepėjo visko. Iškamantinėjo vaiką. O ta dar prikūrė. Dabar verkia. Nuvažiavau sekmadienį. Apsikabino. Ašaros. Namo nori.
- Į mokyklą atveža?
- Nu. Surašė visą lapą: lankyt kas antrą dieną, į alchašų - du kartus į savaitę. Gintarą iš namų. Pašalpą braukšt. Nė cento. Snarglė sustojo ant slenksčio: akys kaip zuikio strykt visomis pakampėmis. Gal kokia dvidešimtmetė. Tvarką daro.
- Toks jos darbas. Tikrinti.
- Tegu savo vaikus žiūri.
- Maniškė irgi burzgia, nelaiminga. Tėvas, naujas vaikas. Tas pats ir tas pats.
- Nebūk durna. Alimentų reikalauk.
- Iš kur jis paims? Merga jauna, naujas vaikas, ant popieriaus nieko neuždirba.
- Senė pensiją gauna.
- Duoda šimtą litų. Kiekvieną dieną po du kartus lekiu, sutvarkau, malkų prinešu. Nusibodo.
Rogutės žvygina asfaltą. Virš priemiesčio namų dūmai, svilėsiai. Retas žmogus. Retas šuns amtelėjimas. Šaltis ir gatvės žibintai. Braškančios tvoros. Plona trūkinėjanti daina nuo rogučių.
- Nedainuok. Gerklę skaudės.
- Dainuosiu. Dainuosiu. Mokytoja sakė, kad aš gražiausiai šoku.
- Tikrai?
- Taip. Sakė, aš be kaulų. Gimnastė.
- Po pamokų šokot?
- Šiandien būrelis. Mane dykai priėmė. Tik batukus turėsi nupirkt.
- Kokius?
- Baletkes. Dar žinai ką sakė? Spėk.
- Nu. Ką?
- Mano balsas geras. Eisiu į chorą.
- Nedainuok. Sušalsi, liksi visai be jokio.
- Mamyte, einam šiandien į biblioteką. Man reikia knygučių su paveiksliukais. Jokių neturiu. Kiti vaikai parsineša.
- Vakare nedirba. Kitą dieną.
- Dirba dirba. Iki septynių. Iš bibliotekos teta buvo mokykloj. Sakė, visi vaikai gali ateiti. Su tėvais.
- Ar būtinai šiandien?
- Būtinai. Mokytoja liepė perskaityt pasaką. Rytoj reikės pasekti. Ką aš darysiu?
- Tik nepradėk bliauti. Laiko neturiu. Į parduotuvę reikia.
- Gavai pinigų?
- Šiek tiek.
- Ir aš su tavim į parduotuvę. Žinai, ką pirksiu?
- Nieko. Sąsiuvinių turi, pieštukų, spalvų. Nėra už ką.
- Ne. Visai ne. Mamyt.
- Ką? Sausainių iškepsiu namie.
- Ne. Barškutį naujam vaikui. Gerai?
Du krepšiai prie kojų. Sušalęs žvirblis ant tvoros stulpelio. Šiluma ir jaukumas svetimų langų šviesose. Sniego cypimas po valkataujančio šuns pėdomis.
- Ciuc, ciuc iš čia.
- Ur rr au.
- Nelįsk. Alkanas? Imk batono riekutę ir mauk tolyn.
- Au au.
- Ciuc ciuc, šalin šalin.
- Nu, labas. Ką tu čia? Po vyro langais stovi? Protą praradai? Spjauk. Susirasi ne tokį.
- Labas. Mergaitės laukiu. Kaip tėvas, taip tėvas. Užlėkė ir neateina.
- Sušalsi. Mažiuką turi, išpuoštas, merga irgi kaip lėlė, kam dar leidi mergaitę, dabar tikrai ne ji galvoj. Gerą vyrą nusičiupo. Mačiau, net skalbinius džiausto.
- Ai, baik. Nupirko barškutį, nunešė naujam vaikui. Neleisiu, žliumbs visą vakarą.
- Pašokinėk, kojas nušalsi. Dar pas tą tiuremščiką dirbi?
- Aha. Bet jau nenorėk.
- Alkoholikės ir tos jau neina pas jį. Sveikatą visoms suėdė. O tu vis tiek ten?
- O kur? Vis litas.
- Mindės viena boba numirė. Karoliukus vėrė. Atveža į namus. Šilumoj. Mergaitę pasižiūrėtum. Ar nori?
- Juokauji? Ar noriu?
- Kažko neuždirbsi. Norma. Bet šitas ne sukčius. Kiek padarysi, tiek gausi. Pasakysiu. Tegu tas tiuremščikas susiranda kitą durnę smirdančioms vištoms.
- Būk gera. Mirsiu, nepamiršiu.
- Einu, pašauksiu tą tavo mergiščią, suledėsi betrepsėdama.
Spragsinčios malkos. Ant stalo knygutės su spalvotais paveiksliukais. Vanilės kvapas. Muzika.
- Klausaisi?
- Taip. Skaityk toliau.
- Kuris tau labiau patinka: meškis ar kiaunė?
- Abu. Kaip vaikas? Patiko barškutis?
- Taip. Sakė, labai gražus. Dzin dzin. Aš irgi noriu barškučio. Atnešk iš sandėliuko dėžę. Susirasiu.
- Neišprotėk. Tokia didelė. Ateik, pasidaryk sausainiukus.
- Noriu noriu. Kur formukės? Visokių pridarysiu? Gerai?
- Pamokas paruošei?
- Aišku. Su teta Vile. Žinai, ką sakė tėvelis?
- Ką?
- Katiną man padovanos.
-
- Netiki? Tikrai tikrai. Ne naujam vaikui, bet man.