Sutrypęs

Daugtaškiais
...
Daugtaškiais
...
Ateidavai,

(tylėdama -)
kad nepažadintum iš miego.

Nors tylą dievinu,
atmerkdavau tau burną bučiniais.

Dėkojai šypsena apsikabinus

ir taip dažnai
(kol dar nebuvo sniego)
mes keisdavomės akimis -
aš kvepalus,
tu šilumą matydavai.

Kol dar nesnigo...


O kai pradėjo šalti,
(kai šildyt patingėjau
atėmęs tavo paskutinę pirštinę)

tuomet ir antklodė
nebepasidalinta
ir tavo pirštai
(jau ištinę),
dar kvepalus priminę skruostai -
viskas dienoraščio lapu perplyšo.

Bandžiau klijuoti dar
(nevykusiai)
klijus pakeitęs batų tepalu,
šauktukais praeitį išvijęs.

Daugtaškiais išėjai...