Vėl vakaras

O mano vakarui visiškai vienodai,
Kelintą cigaretę pirštuose sukioju,
Ir jam nė motais,
Kiek dar išgersiu, kiek išgersi tu.
Jis nematys keistų minčių miglotų piruetų
Ir negirdės, kaip kaip rieda kraujo lašas
Iš perpjautos gerklės ant kelkraščio pažyra
Sudužusi į tūkstančius retrospektyvių akimirkų
Gyvybės aimana iš mylinčios krūtinės.
O jam vienodai,
pajuodęs visas šildos prie grabnyčių
Žvakės, šešėliais žaisdamas tapetuotoj mėnesienoj.