Kataraktos kaimelyje (iš Egipto apybraižos)

Prieš pat viešbutį greta vaistinės radome iškart dvi mečetes – mažytę stačiakampę seną ir kelių vyrų bei berniuko Hasano statomą kiek didesnę apskritą naują. Abi bevardės. Besidairant pro senosios duris vienas iš statytojų perspėjo, jog haram – į vidų negalima.

Kelių pastatų kaimelyje už poros kilometrų į pietus  radome kitą bevardę mečetę su ant stogo viela išlankstyta fraze „Allahu akbar“ (Dievas yra didis). Du sutikti darbininkai atidarė mums įėjimą. Patekę į skersai pastato einantį koridorių, pasižvalgėm į maldos salę koridoriaus kairėje, bet į pačią salę per kokių trisdešimties cm slenkstį-groteles nelipome.

Vienas darbininkas užrašė man į bloknotą kaimelio pavadinimą - Katarakta. Kaimelyje pora daugiabučių ir keli pramoniniai pastatai. Bene svarbiausias jų - jūros vandens valymo stotis. Iš kaimelio išėjus pasigirdo gražus azano – kvietimo maldai įrašas, vėliau ilgokai skambėjo ir pačios maldos vingri melodija.  

Toliau eidami plentu Marsa Alamo link (nuo km 19 iki 17) pamatėme daug nebaigtų statyti turistų kaimelių (karija sijahijja) bei gamybinių pastatų. Sprendžiant iš jokios technikos nebuvimo prie pastatų, statybos pristoję. Tarp kelių veikiančių, su vakarėjant šviečiančiais langais turistų kvartalų ar kaimelių vos ne dešimtis nebaigtų statyti. Gal ne iš piršto laužtas neseniai Lietuvos ryte skaitytas straipsnis apie Egipto ekonomikos krizę.  

Žemėlapis liudija, kad čionykštė dykra vadinasi Rytų dykuma (al-Sahra al-Šarkijja). Kadangi Egipto rytuose. Nors vienas kvadraciklų nuomotojas sakė, esą čia Raudonosios Jūros dykuma (Sahra ar-Bahr al-Ahmar). Eidami plentu į pietus, dešinėje rytuose protarpiais regėjom Raudonąją jūrą, o vakaruose dunksojo neaukšti kalnai.