Jis buvo alkanas. Labai alkanas. Jau šimtą metų jis nematė nieko balto, lygaus, to, kas teikdavo kasdienį maistą ir džiaugsmą. Jis buvo alkanas. Labai labai alkanas. Kiekvieną kartą, kai pro jo apmusijusį kraštą švilpdavo vėjas, jis pagalvodavo: jeigu jis turėtų tą didelį ir baltą! Bet vėjas lėkė sau, o jis vis dar stovėjo vienas radioaktyvioje dykumoje, nežinodamas, kad niekas neateis. Jis... Unitazas... Alkanas... LABAI!..
jei jis turetu ta balta lygu, jis unitazas (as manyciau kad baltas lygus ji maitinantis yra unitazas, bet alkanas kas? unitazas? na vienzo aiku bent jau kas buvo bandyta pasakyt.