Rašyk
Eilės (73348)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







-Jūs gubernatorius!, - išdidžiai šūktelėjo nutukėlis ir pridėjo ranką prie smilkinio taip lyg būtų eilinis, atiduodantis pagarbą generolui. – Oi, atsiprašau, - sutriko ir staigiai nusiėmęs kraujo raudonumo kepuraitę nuo viršugalvio, pakartojo ankstesnį veiksmą.
- Ką tu čia vapi, žmogau?, - vis dar tokiomis pačiomis akimis žvelgė vyrukas. Jis atrodė pasimetęs.
- Na... Aš bandžiau pajuokauti, - nenatūraliai šyptelėjo vairuotojas. – Nesvarbu... Eime į furgoną. Jūsų laukia šeima.
- Klausyk, žmogau... Aš visiškai nieko neatsimenu, ničnieko. Tarsi vakar būčiau išgėręs visą pasaulio degtinę ir atsijungęs. Štai grįžtų į normalią būseną ir ką aš regiu? Ogi kažkokį greitkelį, kurio šalikelėje stoviu. Už manęs tamsūs miškai. Staiga sustoji tu, ir tvirtindamas, kad esu gubernatorius primygtinai reikalauji lipti į savo transporto priemonę. Pyk nepykęs, bet aš labai norėčiau, kad papasakotum šiek tiek daugiau. Man amnezija, vyruti.
- Jūs nieko neatsimenat?, - vėl sutriko ir kairiąja plaštaka perėmė galvos apdangalą iš jį laikusios dešiniosios.
- Juk sakiau. Nieko.
- Dievaži, - atsiduso ir  pridėjo delną prie kaktos tartum tikrindamas ar nekarščiuoja. – Tuomet sakote tiesą. Turite šį tą žinoti. Užtikrinu, tikrai papasakosiu jums svarbių dalykų, bet prieš tai, dar kartą prašau, eime į furgoną, nes toks asmuo kaip jūs tiesiog negali stovėti čia ir kvėpuoti dulkėmis.
- Na gerai. Eime į tą tavo furgoną, - atlyžo.
- Prašau, tik po jūsų, - padlaižūniškai davė pirmenybę gubernatoriui ir plačiai išsišiepė tarsi koks šveicorius praleisdamas išpuikusią aukštuomenės damą su tigriniais, karališkais kailiniais.
- Gerai, tik nereikia čia man jokių iškilmių, - burbėjo suirzęs vyras.
- Atsiprašau, sere.
„ Seras“ staigiai atsisuko ir deginančiu, piktu žvilgsniu pažvelgė į nutukėlį.
-Vyruti, gal apsiraminsi? Aš toks pat paprastas, kaip ir tu. Gal net toks pat prastas, nežinia, kur aš buvau ir ką veikiau po galais.
Jis nė pats nesuprato, kaip įžeidė jam pagelbėti bandantį geros širdies žmogelį, nors ką ten žmogelį. Su tokia mase jau neabejotinai visas žmogus. Užgautas jis nudelbė galvą į žemę ir papurenęs riebaluotus, mažiausiai savaitę neplautus plaukus, kreivai užsidėjo kepurę. Atrodė ši tuoj nukris, tačiau sugebėjo išsilaikyti iki nelengvo įlipimo. Storulis vaitodamas žengė siaurais, nešvariais laipteliais aukštyn. Vieną akimirką pagalvojo, kad galbūt dėl jo viršsvorio gubernatorius taip negražiai pasielgė, tačiau netrukus pats sau prieštaraudamas suprunkštė panosėje. Kai įsitaisė vairuotojo sėdynėje, pastebėjo, kad naujasis draugas ėmė sklaidyti orą delnu, o netrukus užsikimšo nosį.
-Čia labai trenkia prakaitu, - išspaudė jis juokingu balseliu.
Vairuotojas paspaudė mygtuką buvusį viršuje, šalia liuko. Kaip mat užsidegė šviesa. Tada lyg pavėluotai sureagavęs prapliupo juoktis. Gubernatorius atrodė tarytum operos primadona užėjusi į viešą ir satanistiniais ženklais ant šonų išpaišytą tualetą.
-Kažkas ne taip?
-Ne ne, viskas gerai. Tiesą sakot. Minutėlę.
Giliai įkvėpė lyg prakaito kvapas būtų pats mėgstamiausias aromatas Žemėje ir pasiaukojančiai pasilenkė kažko ieškodamas už sėdynės. Nuo sulaikyto kvėpavimo veidas paraudonavo, prakaitas pradėjo žliaugti net iš po kepurės. Vyras be atminties nukreipė akis į išpampusį pilvą ir pasibjaurėjo, bet nieko nesakė.
- Radau!, - džiugiai šūktelėjo pilvūzas ir pagaliau išleido kvapą. Šį sulaikęs buvo vos keletą akimirkų, tačiau susidarė toks įspūdis, kad nekvėpavo mažiausiai minutę. Sunkiai gaudė orą. Šalia sėdintis akimirką išsigando, kad tik storulis neužlenktų kojų, nes jau beveik duso, tačiau nusiramino pamatęs, kad prieš tai raudonas, kaip pomidoras buvęs jo veidas, jau po truputėlį šviesėjo. Labai greitai tapo ir visai baltas, kaip vampyro, tačiau jis toks ir buvo iš pat pradžių. Gubernatorius sukikeno it maža mergiotė. „ Tai sūris“ – pamanė jis. Tačiau storulis nieko negirdėjo, nes buvo užsiėmęs savais reikalais. Pakėlė ranką taip tarsi joje butų dainavimo konkurse iškovotas auksinis mikrofonas. Tačiau ten tebuvo paprasčiausias purškiamo oro gaiviklio buteliukas. Nepaisant to vyriškis lyg euforijos apimtas pridėjo buteliuką prie nosies ir užmerkė akis. Apuostė kiekvieną žalio dangtelio centimetrą nelyginant smalsus, mažas šunytis uostydamas išpuoselėtos kalaitės išangę. Kol keistuolis tęsė savo nesuprantamą ritualą, rudakelnis bandė įskaityti oro gaiviklio pavadinimą. Nepavyko, nes didžioji dalis pavadinimo slėpėsi po minkštais ir stambiais pirštais. Matėsi tik žodžių junginio galas – „ ... Air“ . Jis spėliojo, kad galbūt visas pavadinimas turėtų būti kažkas panašaus į „ Fat Air“ . Po velniais, ne. Čia tie pirštai daro savo. Greičiausiai visgi „ Fresh Air“ arba vietoje „ Fresh“ koks nors panašus žodis, sinonimas. Kai nutukėlis pasuko buteliuką, buvo galima pamatyti pavaizduotą obuolio skiltelę ir šalia jos dailią cinamono lazdelę.
- Dievinu šitą kvapą, - sudrumstė ramybę.
Nelaukęs jokios reakcijos nykščiu nuspaudė dangtelio viršų ir kvepiančio skysčio pursleliai pradėjo skirstytis automobilio viduje.
-Dabar geriau?, - neatleidęs nykščio paklausė.
- Taip taip. Gana jau. Greičiau prie reikalo. Klok viską tiesiai šviesiai.
Atleido savo nykštį nuo dangtelio viršaus ir nusviedė buteliuką už nugaros. Šis triukšmingai nusileido atsitrenkęs į kažką kieto. Storulis susiraukė ir numojo ranka.
-Prie reikalo, - susirūpinusia veido išraiška pasakė.
Staiga pasigirdo ilgas ir įkyrus pyptelėjimas, kuris aiškiai išblaškė.
-Eik velniop!, - suklykė gubernatorius iškišęs galvą pro atdarą langą. Pro priekinį, paukščių apdergtą stiklą, buvo matyti kaip nurūko juodas „ bmw“ automobilis. Vyrukas palydėjo mašiną rodydamas nepadorius gestus. Tarsi pamokančiai papūtęs vėjas, nusinešė tamsiai raudoną nutukėlio kepurę, menkai besilaikusią ant sušutusio viršugalvio. Deja vėjas pamokė ne tą, ką turėjo.
– Ech, - išvargusiai atsiduso ir įjungė avarinę signalizaciją, kad negirdėtų daugiau tokių, kelių erelių įspėjimų. – Užknisa. – Nesvarbu... Norite išgirsti savo istoriją ar ne?, - šyptelėjo ir parodė gelsvus savo dantis. Ko gero buvo užkietėjęs rūkalius.
-Gal gali be įžangų, žmogau?
- Atsiprašau, - tarė susirūpinusia veido mina ir nuleido galvą tarsi norėdamas pranešti liūdną žinią. – Visų pirma, jūsų vardas yra Danielis Mensonas. Jūs - Ilinojaus gubernatorius.
Klausėsi išpūtęs akis ir linksėjo išgirdęs kiekvieną žodį.
-Lygiai prieš aštuonerias dienas dingote. Kaip į vandenį. Pasak jūsų žmonos išvažiavote vidury nakties nieko nepranešęs, taip ir negrįžote. Palaukite, turiu paskambinti policijai ir pranešti apie jūsų atsiradimą, kitaip galiu turėti problemų, - išsigando storulis ir tingiais rankų judesiais, apgraibomis pradėjo ieškoti mobilaus telefono sportinių kelnių kišenėse.
- Paskambinsi vėliau! – nustatė tokį toną, tarsi būtų griežtas tėvas, norintis sudrausminti neklaužadą sūnelį ir vėl vogusį obuolius iš kaimynės sodo.
- Bet... Reikia...
- Vėliau!, - nukirto. – Tęsk ką pradėjai velniai tave griebtų!
Storulis liovėsi ieškojęs telefono ir pakluso.
-Bet jei kas atsitiks...
- Nieko neatsitiks, aš pasakysiu jiems viską ką reikės, - nervingai perbraukė pirštu per nosį. – Tęsk.
- Apie jūsų dingimą skelbė visos žiniasklaidos priemonės, bet nepaisant to, žmonės nieko reikšmingo nepranešdavo. Kartą per tiesioginį eterį, girdėjau, kaip kažkoks žvejys diedukas tvirtino matęs juodų batų ir švarko, taip pat rudų kelnių ir kaip jam pasirodė šviesių trumpų plaukų žmogų netoli Kryko ežero. Niekas seniu per daug netikėjo, nes tą akimirką buvo naktis. Bet tai dar ne viskas, - atsikrenkštė stambusis, išspjovė skreplį pro langą ir gali būti, kad pataikė į pravažiuojančią mašiną. – Senis atkakliai teigė, kad regėjo, kaip į jus panašų žmogų nuskraidina juodas trikampis skraidantis objektas. Kur nuskraidina, jis pasakyti negalėjo. Diedukas tik sakė, kad tokio greičio skraidyklės niekuomet nėra matęs. Taip taip, jis taip ir pasakė – skraidyklės. Kitą dieną senio kraujyje buvo rasta alkoholio, dėl to jis buvo išjuoktas ir palaikytas bepročiu. Tada...
Staiga gubernatorius sukliko lyg didžiausio siaubo apimtas. Jo ausyse nežmoniškai skausmingai tvinkčiojo kraujas, galva atrodė sprogs. Praskėstais delnais stipriai užsidengė sau veidą. Apatinius vokus tempė žemyn tarytum būtų pavirtęs tikrų tikriausia piktąja dvasia. Nagai tvirtai įsispaudė į skruostus, sudarydami delčios formos žaizdeles. Matėsi kraujas. Kūnas pradėjo kratytis lyg konvulsijų apimtas. Jis trukčiojo ir sukiojosi į šalis, nagai negailestingai draskė veidą. Alkūnė daužėsi į dureles tokia jėga, kad atrodė kaulas neištvers ir sutrupės. Ant kaktos iššoko juoda kraujagyslė. Jam besikratant it velnio apsėstam bepročiui maniakui, iš švarko iškrito daiktas. Vyras, tą neaiškios kilmės dalyką buvo išsiėmęs iš užpakalinės kelnių kišenės ir įsimetęs į vidinį švarko plyšį tuo metu, kai storulis varginosi kopdamas furgono laipteliais aukštyn. Ir vėl tas violetinis daiktas. Jis tarsi besityčiodamas, ramiai gulėjo ant kilimėlio po besikankinančio vyro kojomis.
2013-01-29 01:08
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-04 13:21
Lengvai
Labai nenatūraliai čia viskas aprašyta. Visų pirma dialogas tarp gybernatoriaus ir storulio: niekaip nesitiki, kad viskas taip ir vyktų.
Labai dug dėmesį išblaškančių ir visai nereikalingų detalių: ar tikrai reikėjo taip nuodugniai aprašyti,kaip storulis uostinėja flakonėlį? Kaip rodomi nepadorūs gestai arba kieno kepurę nusineša vėjas? Reikėtų patrumpinti visas tas dalis ir dėmesį sutelkti į patį pasakojimą.

Svyruodama tarp 2 ir 3, spaudžiu 2 ir tikiuosi kita dalis bus sėkmingesnė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-31 11:23
sesė_mėta
Vajei, koks smagus pasaulis būtų jei visi taip linksmai reaguotų į savo ligas ir problemas:
" Klausyk, žmogau... Aš visiškai nieko neatsimenu, ničnieko. Tarsi vakar būčiau išgėręs visą pasaulio degtinę ir atsijungęs. Štai grįžtų į normalią būseną ir ką aš regiu? Ogi kažkokį greitkelį, kurio šalikelėje stoviu. .... Pyk nepykęs, bet aš labai norėčiau, kad papasakotum šiek tiek daugiau. Man amnezija, vyruti. "
Na, neįtikina manęs tokia reakcija, nors tu ką. Nebent jam ne tik amnezija, bet jis dar kokios žolytės ar grybukų pavartojęs :). Ir kai kurie jo poelgiai, pvz kikenimai iš visokių ne taip juokingų dalykų stiprina šią mano nuomonę :)
O šiaip, aprašinėjate tikrai neblogai, bet ir vėl nuo to nukenčia veiksmas. Pavyzdžiui, sunku sukurti įtemptą dialogą jei po kiekvieno sakinio įterpiate aprašymą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-31 00:59
Akita Inu
Na jei atvirai, aš išvis nesitikėjau, kad taip užtęsiu. Norėjau pabandyti parašyti dvejų dalių kūrinį ir viskas, bet dabar sunku sustoti kažkaip, kai išrutuliojau tą istoriją. Bet jau ko gero kita dalis bus paskutinė. Ir pats jau noriu savarankiškus kūrinėlius kurti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-31 00:36
Zirgulinis be kirčio
Beje neužtempinėkit su šiuo serialu, geriau rašykit vieną išbaigtinę istorija, nes kaip minėjo obelis po vienos silpnesnės dalies dings noras sekt  įvykius, o manau link to einama.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-31 00:33
Zirgulinis be kirčio
Pacituosiu patį autorių -

' -Gal gali be įžangų, žmogau?'.  Perdėtas detalizavimas, veik visko, truputį nervina, Ir tikiuosi piktų ufonautų ši istorija išvengs.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-30 19:46
Akita Inu
Del gubernatoriaus. Ne visi tokių pareigų žmonės yra tokie, kokie turėtų būti. Be to jis nieko neatsimena, jis suirzęs ir tt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-30 14:22
Marquise
Kas man kliūna:
- kodėl renkatės aprašinėti šalis, apie kurias nieko nežinote? Man visuomet kyla toks klausimas...
- iš gubernatoriaus (kad ir nieko nepamenančio) būtų galima tikėtis šiek tiek subtilesnės kalbos. Dabar vilkiko vairuotojas atrodo esąa mandagesnis ir geriau išauklėtas negu valstybės pareigūnas.
- "Apatinius vokus tempė žemyn tarytum būtų pavirtęs tikrų tikriausia piktąja dvasia. Nagai tvirtai įsispaudė į skruostus, sudarydami delčios formos žaizdeles" - jei tempė žemyn, tuomet žaizdelės į delčią panašios tiek pat, kaip ir į priešpilnį. Žinau, kad smulkmena, tačiau man tokios labai "kimba".

III
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-30 00:55
Laukinė Obelis
Na, čia gi tęsinys to, ką man "uždraudėte" skaityti, tad nurodymo tebesilaikau.
O jei rimtai, manau, kad jau pakankamai išsakiau, ką apie Jūsų tekstus manau, sunku ką bepridurti. Gal su laiku įžvelgsiu kažką naujo, tada ir pasakysiu.

Beje, su tęsiniais taip jau yra - jei skaitytojui viena-dvi dalys netiko, daugiau jis ir nebeskaito. Tokia jau serialų kūrėjų dalia (pati tokia esu).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-30 00:43
Akita Inu
Supratau ;-) Perskaitysite visą tekstą ar tik užmetėte akį į pirmus sakinius? :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-30 00:40
Laukinė Obelis
- Jūs gubernatorius!, -
- Ką tu čia vapi, žmogau?, -


Čia kablelių nebereikia. kablelis dedamas tik tada, kai po tiesioginės kalbos nėra kito ženklo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą