Sintetinės vertybės

Paskutiniai mano stiprybės lašai krenta,
Jaučiuosi toks silpnas ir bejėgis,
Prieš žmonių durnumą, netikras sintetines vertybes.
Apgailėti žmonės.
Jie niekada nesupras kitų žmonių skausmo, kol patys to nejaučia,
Jie nesupras kad pavydas, pinigai, melas ir smurtas tik aptempdo jų protą.
Dažnai matau, kai dauguma nuolat kažką užgaulioja, menkina
Ir svarbiausia, tuo mėgaujasi.
Niekas nevertina tikrų tiesų, skausmas tampa kasdienybe.
Niekas nebesugeba klausytis, o jeigu ir klauso tai tik savo norų.
Kiek miršta nekaltų žmonių, dėl kitų durnumo.
Kiek vaikų badaus, dėl godumo.
Kiek dar skausmo ir kančių reikės ištverti...
Kai savęs paklausiu kokia prasmė rūpintis savo gerovę,
Kai kažkoks idiotas nušovė 28 vaikus.