Eilėraštis Nr. 5

Jei užrakindamas duris
duris atidarytum,
ir mus ištrintų kambarys,
iš atminties ištrintas,
ar būtų dūstanti ertmė,
ar būtų laiko likusio,
kad pasakytumei: - Eime. -
Kad: - Nieko nenutiko.
Kad negalvotume, nei kas,
nei kaip labai mus erzina,
kad susigniaužusias rankas
išskirtume iš karto.
Kad būtų perėjos ertmė,
kad - gatvės priešpriešinės,
susitikimai,
artuma
mašinos ir mašinos.
Kad priešpriešinis judesys
mus trupintų po lygiai,
net užsikimšdamas ausis
nedrįstum neklausyti,
ir šviesoforų spengime
nestabteltum sekundei,
ir būtum judesio esme -
akimirka prieš smūgį.