Nusipirk Kalėdas!

- Ar tu įsivaizduoji, kiek mes sumokėjom?! Penkiasdešimt prakeiktų kronų, Lietuvoje būtumėm pavalgusios cepelinų, o dabar... į parką!!!
- Ko čia inkšti? Juk norėjai pajusti Kalėdų dvasią, tai štai mes ir čia! Apsidaryk aplink!

Medžių nebuvo matyti, kiekvienas apsikarstęs švieselėmis, tokius rodo tik per amerikietiškus filmus. Atsistojau po medžiu, galvojau nusifotografuosiu. Tiokia šiluma plūstelėjo manimi, pajutau kiekvieną švieselės prisiletimą, kiekvienas spingsėjimas šildė mane.
- Santa Claus is coming to town... - išgirdau iki gyvo kaulo įgrisusią ir pažįstamą dainą. Tačiau išgąsdinau savo pakeleivę ir pradėjau dainuoti! Kojos linko nuo saldumynų kvapo ir žėrinčių grožybių. Norėjosi būti namie, norėjosi tuo pačiu metu sėsti į Senelio Šalčio roges, pakinkytas dvylika elnių, ir skristi Lietuvon!

Ji visą laiką žingsniavo susiraukusi ir burbėjo man į ausį. Mano svajones, jos baisias mintis nutraukė vaizdas.... čiuožykla! Nieko neabejodamos nulėkėme prie langelio, kur stovėjo panelė su raudona nuo šalčio nosimi ir klausė, koks mūsų batų dydis. Pirma, reikėjo būtinai sužinoti, kiek visa kainuoja.
- You have to give me 200 kroner and after you will get 140 kroner back, - ji pasakė, atrodo, buvo atmintinai išmokusi, arba ši frazė nuo šalčio jai užšalo galvoje.
Susiraukusios sumokėjome. Batus, paskutinius pinigus ir kitus kelionės mažmožius už dešimt kronų įsidėjome į spintelę.
Surauktus snukučius pakeitė šypsena, kai užlipome ant ledo ir dūkome, kaip vaikai.
Taip norėjosi šėlioti, taip norėjosi visur nueiti, viską pamatyti, tačiau balsai iš kiekvieno kampo šaukė:
- This merriment costs 130 kroner for each of you.
- You have to give me 10 kroner for one throw.
- This candy is not so expensive, girls, its only 25 kroner.


Nieko nebenorėjau matyti, stovėjau po medžiu, kuris, ačiū Dievui, buvo be kainos.
- Primink kitą kartą, kad klausyčiau tavęs, nekenčiu KOMERCINIŲ KALĖDŲ!!!



- Užrašei?