Rašyk
Eilės (73330)
Fantastika (2193)
Esė (1496)
Proza (10361)
Vaikams (2517)
Slam (49)
English (1112)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pauostė. Į veidą plūstelėjo maloni maloni šiluma, tačiau jis bekvapis. Rankos išvis tapo lyg moterišku maitinamuoju kremu pateptos ir tas vyrui nepatiko, netgi kėlė šleikštulį. Norėjosi išmesti tą neaiškų dalyką, kuo toliau į miško gelmes ir kad ten jį surastų baisiai išalkęs šernas. Aptikęs suėstų violetinę masę lyg kokį skanėstą ir norėdamas dar vieno tokio paties gardėsio tarsi būdamas pats plėšriausias, pasiutlige sergantis žvėris staigiai atskuostų iki jį nusviedusio vyro. Tada visai nieko nelaukęs ir net knysle nepradėjęs uostyti žmogaus, iltimis sudraskytų jo rudas kelnes į mažus, tarsi miške augančios mėtos lapelių dydžio skutelius, paniškai ieškodamas dar vienos porcijos. Neradęs, manijos užvaldytas žvėris išlietų savo įniršį šiek tiek paeksperimentuodamas su žmogaus oda, raumenimis, kaulais, tarsi būtų mylimiausias mėsinėtojo naminis gyvūnėlis. Šeimininkas ieškodamas savo pabėgusio nenaudėlio šerniuko, netyčia atklystų ir užtiktų jį čia, šalikelėje, begėdiškai žaidžiantį su smėliu ir dulkėmis aplipusios žmogienos gabaliukais. Nežinia kieno krauju ištepliotais, ilgais, baltais marškiniais ir dėvintis vis dar švaria, tačiau juokinga balinta kepurėle bei grubioje rankoje laikydamas itin pagaląstą kirvuką šis pasakytų:
-Fu! Nelįsk prie tos žmogienos, ji nešvari! Mesk!
Šernui klusniai pasitraukus nuo išdarinėto vyro ir nekaltai nuleidus atgailaujančias akutes į žemę, mėsinėtojas gailiu balsu dar pridėtų:
-Ir vėl buvai negeras Mažyli... –Ech, kodėl tu toks nekantrus?
Tačiau matyti liūdintį savo mieląjį Mažyli šeimininkui būtų nepakeliamai skaudu, todėl norėtų suteikti jam šiek tiek džiaugsmo:
-Bet reikia pripažinti, padirbėjai neblogai, - nužvelgtų tai, kas likę iš kūno.
Šerniukas vizgindamas savo mažą uodegėlę dėkingai pribėgtų prie mėsinėtojo lyg miniatiūrinis laimingas šunelis pirmą kartą atnešęs skraidančią lėkštę ir snukučiu pasitrintų į kojas. Gautų atsakomuosius glostymus, bet norėdamas dar kartą įtikti šeimininkui piktai suurgztų žmogienos gabalėlių pusėn.
Nesąmonė kažkokia, - atsitokėjo vyras be atminties. Ne dėl lakios ir spalvingos fantazijos, ne dėl Mažylio jis neišmetė, o kaip mat paslėpė drebučių pavidalo violetinį daiktą užpakalinėje savo kelnių kišenėlėje. Visgi to nesuprantamo dalykėlio kažkam, nežinia kam, bet dar galėjo prireikti. Šis dingo taip staiga, išnyko nelyginant baltas triušis juodame ir blizgančiame mago cilindre. Tačiau pasidygėjimas, kurį anas sukėlė - niekur neprapuolė, nes plaštakos vis dar buvo švelnios švelnios it putnus kūdikėlio užpakaliukas. Nevyriška. Bandė trinti rankas į kelnes, į švarką, bet bergždžiai. Taip ir liko švelniarankis.
Nepaisant nieko, reikėjo pradėti ėjimą. Krypties pasirinkimas buvo menkas. Tarsi parduotuvėje reikėtų rinktis tarp dviejų rūšių batonų. Abi rūšys prastos, o rinktis iš jų galima tik todėl, kad saujoje gniaužiamų menkos vertės monetų vargiai pakaktų geresniesiems batonams. Vienas arba kitas. Taip ir čia, į kairę arba į dešinę pusę. Greitkelis platus, taigi nesvarbu ką pasirinkus vis tiek tam tikra dalis mašinų gaudesio stūmės žengti tolyn, kita dalis grasys atšiaurumu. Tiesa, dar yra tamsusis miškas, tačiau nueiti į jį ko gero būtų toks pats pasirinkimas, kaip alkanam parduotuvėje nieko nenusipirkti už tas apskritas monetėles. Be to miške gali tykoti mėsinėtojas su savo mielu padarėliu. Į dešinę... Nenuėjus nė dešimties žingsnių pro jį praūžė ir priešais, toje pačioje šalikelėje sustojo sunkusis, krovinius gabenantis tolimųjų reisų automobilis. Atsidarė durelės ir vargais negalais išlipo nutukęs vairuotojas. Nusiėmęs tamsiai raudoną, kraujo spalvos kepuraitę, perbraukė delnu per kaktą ir sunkiai pūškuodamas nutipeno žingsnius likusius iki nepažįstamojo, kuris net nebandė stabdyti jokios transporto priemonės.
-Dievaži, čia tikrai jūs!, - kaip maža mergaitė apsidžiaugė storulis.
-Atsiprašau, ar mes pažįstami?
- Kaip gi aš, paprastas žmogelis galėčiau jus pažinoti, - nusijuokė, giliai atsiduso ir dar kartą perbraukė delnu per kaktą, ant kurios kaupėsi prakaito lašeliai.
- Kas jūs, ko jūs norite?
- Juokaujat?, - nustėro. – Prašau, būkit geras, lipkit į mano kuklų automobilį, parvešiu jus namo, - didžiavosi savimi. – Gubernatoriau, neįsivaizduojat kokia man garbė!
- Guber... Kas?, - tuščiomis lyg paiko vaikiūkščio nesuprantančio tėvų pamokslo akimis pažvelgė rudakelnis.
2013-01-25 00:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-31 11:04
sesė_mėta
Ech, na ir vėl per trumpai. Keistai, dauguma įdeda per ilgas dalis, o tamsta kaip tik vis per trumpas ir per trumpas.
Šitoje dalyje veiksmas buvo toks: vyrukas įsidėjo želės pavidalo daiktą į kelnių kišenę, tada jis išnyko (? nesupratau kas ten atsitiko), paėjo kelis žingsnius, sustojo sunkvežimis ir vairuotojas pasiūlė jį parvežti namo. Kažkaip per daug fantazijų ir per mažai veiksmo jei žiūrėtume proporcingai.
Ta fantazija apie šerną, kad ir laki bet tokia mutuojanti. Iš pradžių tai baisiai išalkęs, pasiutęs šernas, iltimis galintis sudraskyti žmogų, o po to jau "šerniukas vizgindamas savo mažą uodegėlę". Jei būtų sapnas patikėčiau, kad veikėjai mutuoja, sapnuose tai būna, o dabar tai - vaizduotės kūrinys, jis taip elgtis neturėtų.
Šitą dalelę, galima buvo geriau pabaigti nerašant paskutinio sakinio. Jis jau perteklinis. Veikėjas galbūt ir neišgirdo kuo jis buvo pavadintas, bet skaitytojas tai perskaitė ir jam jau aišku. Tas sakinys tik trukdo.
Bet, man patiko tas palyginimas su batonais. Visai vykęs sakyčiau :). ir istorija nepaisant visko, intriguoja.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-26 17:41
Lengvai
Na, per lakią fantaziją, beveik nesimato pagindinio teksto. Nes juk pagrindinis teksta bus ne apie šerniuką ir batonus, taip? Todėl pasikartosiu, sakydama, kad, duokit daugiau! Dabar taip vos vos užvedat skaitytoją ant takelio ir metat, kai skaitytojas nėra dar pakankamai toli nuėjęs, kad testų, tad visiškai galima apsisukti ir grįžti atgal. Suprantat apie ką aš?

bet ai, bala nematė, 3, užjaučiu už kadro slypinčią istoriją, ir tik pabandykti man jos nepaduot!
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-25 03:04
Zirgulinis be kirčio
Per mažai informacijos, kad kažką vertint. Žiūrėsim kas bus toliau. Kas nepatiko. Vargina sakinių ilgumas. Galima viską lakoniškiau pateikt ir  tekstas nenukentėtų, nes siužetas yra. Dar kai kur kablelių pasigedau.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-25 00:45
Laukinė Obelis
Jokių nuoskaudų nejaučiu. Čia tik komplimentas, kad apie mane pagalvojote. :) Tikiuosi, mano komentarai Jums dar nesugadino to gero jausmo, patiriamo rašant. Jūs rašykit, rašykit - apie kokius tik norit žiaurumus. O skaitytojas atsirinks. Žinot, restoranuose kai kuriuos patiekalus pažymi čili ženkliuku - tai reiškia, kad ypatingai aštru. Tai vat ir Jūsų kūriniai mano sąmonėje jau įgijo tam tikrą ženkliuką. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-25 00:33
Akita Inu
Na, aš tik juokais, nesiekiau įžeisti ar kažkas panašaus. Labai norėčiau, kad skaitytumėt kiekvieną mano tekstą. Čia tiesiog įspėjau dėl žiauresnės scenos;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-25 00:25
Laukinė Obelis
Nesu jau aš toks visiškai trapus individas, bet Akita Inu prašymas man yra įsakymas, tad šį tekstą praleidžiu. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-25 00:12
Akita Inu
Obelėle neskaityk! Kad ir kaip norėčiau to, tačiau yra šiek tiek žiaurumo. Nepiktybiškai :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą