PhoinixNa štai, Haldir, įdedu "kažką rimtesnio", bet vistiek man tai nepatinka, vienas dalykas yra humoras, o kitas-filosofija. Kad ir ką sakytum- tokie mano kūriniai-filosofiniai, tad nesakyk, kad neperspėjau:)))
Jis laukė...
Povandeninis laivas, specialiai sukurtas šiam tikslui, ramiai siūbavo pora metrų virš Jupiterio palydovo Europos jūros dugno....
Jis laukė ir galvojo...
Koks buvo didelis džiaugsmas, kada pagaliau pranešė, jog jis yra tinkamas šiai misijai. Praėjo daug metų, tačiau visos praeities detalės labai gyliai įsirėžė į atmintį. Žmonės didžiavosi, pagaliau galį nuskraidinti savo atstovus toliau, nei Mėnulis. Pirmieji išlipo Marse-tuščioje ir nykioje planetoje, kurioje niekada nebuvo ir negalėjo būti gyvybės, bet jie nenusiminė ir išskrido į Venerą, kur ir žuvo. Pirmasis žmogaus kapas, kažkur toli nuo Žemės. Taip niekas ir nesužinojo, kas yra Venera, kas ten vyksta. Nė vienas negrįžo... Ir tada buvo pastatytas kosminis erdvėlaivis skrydžiui į Jupiterio palydovą Europą, kurios visą paviršių dengė ledas. Žmogaus fantazija pagilėjo, mintys paaštrėjo: daugelis svajojo po storais ledo sluoksniais rasti gyvybę....
Jis laukė...
Ir jie išskrido į tolius. Visą laiką pramiegoję jie nubudo tik Jūros dugne. Visą kitą darbą nudirbo automatai ir robotai...
Jis pasirąžęs apsidairė...
Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs-bijojo gyvių, kurių čia gali būti. Bet nieko nerado- tiesiog begalinis lygus kaip veidrodis dugnas ir vanduo.. Daugiau nieko: nei svetimos civilizacijos, nematytų gyvybės formų... nieko...
Jo akys kažką užfiksavo; purtomas drebulio palinko prie iliuminatoriaus, bet tai tik akies išdaigos...
Pirmieji neištvėrė mokslininkai. Jie iškeliavo mažu kateriu toliau. Ieškoti, kaip sakė. Ir rado...
Jis sudrebėjo, kankinamas šio prisiminimo...
Mokslininkų kūnai, plukdomi kažkokios srovės parplaukė atgal ir sustojo prie pat laivo. Rankos buvo sudėtos ant krūtinės, akys plačiai atmerktos. Jokių smurto ar didelio išgąsčio požymių. Kažkas pasiūlė pasiųsti ten mažus zondus, kurie parodė tik ramiai ant dugno gulintį katerį ir mokslininkų paliktus pėdsakus. Daugiau nieko...
Ant šaltos kaktos kaptelėjo lašelis iš trūkusio vamzdžio...
Ten vėliau vyko ir kiti, tačiau grįždavo sveiki ir nepaliesti...
Jis užsimerkė, tikėdamasis, kad nebeatsibus...
Ir tada likusieji pamatė, kaip vienintelė moteris komandoje apsivilkusi skafandrą iškeliavo jūros dugnu. Niekas jos nestabdė...
„Kodėl? “ dabar iškilo mintis...
Ji to prašė pati- kad niekas netrukdytų. Ir dingo. Jį paliko laive ir iškeliavo rasto nors kokius pėdsakus, nes staiga suprato, kad NEGALIMA...
Ant aprasojusio stiklo jis nupiešė linksmą veiduką...
„Mes negrįšim daugiau“, pranešė jie per raciją, tuo pasmerkdami Jį vienatvei. „Nenorim“, pridūrė kapitonas ir išjungė bet kokius ryšius.
Jis lėtai apžvelgė visu kūnus, tarsi plevenančius prie laivo...
Tačiau jie klydo. Grįžo visi... kaip ir mokslininkai-lėtai atplaukė, susidėję rankas ant krūtinių...
Jis laukė jų sielų...
Atmerktose akyse nieko nebuvo-vien okeano gelmių tuštuma ir tuščia kertelė, ta, kurioje paprastai tūni siela, ar bent jau jos šešėlis..
Jis atsiduso, prisiminęs, kaip ne vieną kartą keliavo paskui juos, tais pačiais pėdsakais. Ir nieko nerado. Jis neparplaukė, nešamas srovės. O tikrai to norėjo...
Sriūbtelėjęs iš mažo alavinio puodelio šaltos kavos, Jis atsistojo ir apsivilko skafandrą...
Juk kažkada turi pasisekti...
Jis stovėjo ant lygaus veidrodinio dugno. Kilstelėjęs ranką, vienu mostu nusiėmė šalmą. Akyse suraibuliavo, krūtinė mėšlungiškai susitraukė, trokšdama įkvėpti oro, kuro čia nebuvo. Neapibūdinamas vanduo plūstelėjo į plaučius. Jis paskutinį kartą sumostagavo rankomis ir mirė...
Jis sėdėjo prie iliuminatoriaus ir laukė....
Jis mirė jau daugelį kartų ir niekaip negalėjo suprasti, kodėl negali išeiti, kaip tie, kurie kybo prie laivo...
Kodėl?..
Visata tylėjo, negalėdama suprasti „Kodėl? “. Kodėl žmogus nepalieka Jos valdų?
Bet Ji galėjo laukti. Nepažinodamas mirties, nežinojo, kaip tai skaudu Jam...
Juk kažkada Jis juk turi suprasti, o iki tolo Visata neleis Jam mirti....
Ji laukė....
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2003-11-26 17:19
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 19:17
sitas kurinys supurte mano siela, tikrai. labai nuostabu. ir tas "jis lauke" nuteikia idomiai, manau to sitam kuriniui tikrai reikejo. ish manes jokios kritikos - vieni pagyrimai :) dziaugiuos kad dar yra tokiu zmoniu kurie kurtu kazka panasaus
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-30 05:33
Nėr kaip pakomentuoti, visi su Viena Skruzde priešakyje viską išdėstė. Pati idėja idomi, tik reikia ja įvilkti į šiek tiek kitokį rūbą. Beje, prisimink, kad kūrinio ilgis neturi įtakos jo kokybei. Nereikia trumpinti to, kad turi būti ilga. Laukiu kitų kūrinių.;)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-29 21:06
Oho, skruzdėlės komentaras turbūt 3k ilgesnis už patį kūrinį :)
Nenusimink, Fionikse, supranti, jeigu jau kažkas sugaišo ties tavimi tiek laiko tai jau yra gerai :). nesvarbu kad komentaras blogas. Geriau tegu kritikuoja negu išvis nepastebi. Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-29 03:40
Geriausia humora, vis del to, rasom mes - "fantastai" [pfff...]. Deja, "humoristine" kuriniu prigimtis paaiskeja tik isikisus skruzdelei.
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-28 20:30
Norėčiau išreikšti susižavėjimą viena skruzdėle ir nuostabą, kad šis kūrinys kažką laimėjo :)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-28 17:13
:))))))))))))))
vargšas tas tavo rajonas. atsiprašau, aišku, bet:] mamyte mamyte, jei čia filosofija, tai kantas su hėgeliu turėtų grabe vartytis kaip sukučiai. jei čia fantastika - tai turėtų vartytis visi gyvi ir negyvi fantastikos klasikai. jei psichologija, tai daugtaškis - svarbiausias stilistinis elementas lietuvių kalboje:))) mišrainė čia, gerbiamasai. ne tokia ir prasta idėja apie išėjimą į jūrą ir negalėjimą išeiti iš gyvenimo apvilkta kažkokiais antrarūšiais rūbeliais. o teiginys "čia fantastika, dėl to galima viskas" yra tokia nesąmonė, kad net gėda paneiginėti; ale tamsa turbūt mokyklinukas, tai pabandysiu, jei tavo mokytojai to dar nepadarė. įtariu, kad apie fantastiką jie išmano maždaug nulį sveikųjų. bijau, kad neskaitei strugackių romano 'purpurinių debesų šalyje'. štai jame, dar iki to, kai kas nors skrido link veneros, buvo aprašyta ši planeta. aprašyta, žinoma, visiškai netikroviškai, bet pakankamai įspūdingai ir išradingai. bet tai buvo leistina. TADA. jei tu dabar, kai kiekvienas mulkis, kuris nori sužinoti apie veneros atmosferą, sudėtį, ekscentricitetą ir ką tik nori, gali tai padaryti, atsivertęs enciklopediją arba įlindęs į internetą, rašai apie venerą kaip apie terra incognita, tai labai neapdairu. paprasčiausias neišmanymo demonstravimas. ir nors, tavo manymu, čia beapeliacinė fantastika ar filosofija - tai neturi visiškai jokios reikšmės. žanras - ne priežastis nusišnekėti. tiek apie fantastiką. filosofija čia mokyklinė, tegu ją taip ir paliksim. ir čia ne tyčiojimasis. jei būtum penkeriais metais vyresnis, išsityčiočiau iš tikro;) dabar gi tikiuosi, kad iš to išaugsi, nieks dar neprarasta. tik mažiau nosį riesk, per anksti dar. apie daugtaškius nutylėsiu, pareiškimas, kad jie labai reikalingi, nes tai 'psichologinis kūrinys’ dalykas, mane užmušė:))) pabandysiu papopuliarinti jį. et, reikėtų panagrinėti patį kūrinį. neilgas, smagus. nors apskritai yra nepagarba skaitytojams mesti jį su klaidomis ir liapsusais į eterį. jei jau laimėjai ten kažką, tai manau, kas nors klaidas ištaisė? o tu? negalėjai pasižiūrėti?? įmetei kažkokį ruošinį;/ bet viena gerai - prisižvengiau kaip reikiant:))) iš ko? na, pabandysiu paaiškint. "Povandeninis laivas, specialiai sukurtas šiam tikslui, ramiai siūbavo pora metrų virš Jupiterio palydovo Europos jūros dugno.... Jis laukė ir galvojo... " sukurtas specialiai tikslui siūbuoti virš dugno. mdaaa. o jis - tai išeina, laivas. šiaip fainas laivas, tai skraido, tai po vandeniu tūno. kaži, kaip pakilt ruošėsi. fantastika, ką ir besakyti. "Koks buvo didelis džiaugsmas, kada pagaliau pranešė, jog jis yra tinkamas šiai misijai. kas pranešė? kas jis? ir vėl kalbame apie laivą?.. geriau tiktų "buvo pranešta" arba nurodyti, kokia instancija pranešė. "Praėjo daug metų, tačiau visos praeities detalės labai gyliai įsirėžė į atmintį." kieno detalės? praeities?;/// kokios praeities, - žmonijos? to, kaip jam pranešė? to, kaip žmonės skrido į venerą? nuo ko praėjo daug metų? cit, cit, nereikia teisintis filosofija, brolyti. ne tas atvejis. kalbinė alogija - štai tikslesnis pavadinimas. "Žmonės didžiavosi, pagaliau galį nuskraidinti savo atstovus toliau, nei Mėnulis." žmonių atstovai:))) gal žmonijos? "Pirmieji išlipo Marse-tuščioje ir nykioje planetoje, kurioje niekada nebuvo ir negalėjo būti gyvybės, bet jie nenusiminė ir išskrido į Venerą, kur ir žuvo." štai čia topinis sakinys. nenusiminė, išskrido, ir žuvo. jesss!:) beje, prieš brūkšnį ir po dedami tarpai. "Pirmasis žmogaus kapas, kažkur toli nuo Žemės." kablelio nereikia. ne kažkur toli, o veneroj. "Taip niekas ir nesužinojo, kas yra Venera, kas ten vyksta." ne, nesužinojo. bet iš tiesų ji yra tokia viena planeta, tik tssss, nesakykime to garsiai, tai baisi paslaptis, ir kas ten vyksta, fig znajet, gal filosofiniai andromediečių konventai (nestebėtina, kad žemiečiai užsilenkė neištvėrę). "Nė vienas negrįžo... Ir tada buvo pastatytas kosminis erdvėlaivis skrydžiui į Jupiterio palydovą Europą, kurios visą paviršių dengė ledas." čia priežastinis ryšys? kai niekas negrįžo, žmonės nusprendė skristi dar toliau, pas velnio bobutę, į pačią europą. "Žmogaus fantazija pagilėjo, mintys paaštrėjo: daugelis svajojo po storais ledo sluoksniais rasti gyvybę...." eee, čia tikrai paaštrėjimas? aš tai sakyčiau atvirkščiai;]]] ir ką reiškia "pagilėjus fantazija"? 'jo fantazijos buvo gilios', nai nai nai. "Visą laiką pramiegoję jie nubudo tik Jūros dugne. Visą kitą darbą nudirbo automatai ir robotai..." visą kitą darbą, be nubudimo, nudirbo robotai - ir automatai (o robotai tai ne automatai?):))) jėga. ir nuleido laivą, ir pralaužė ledo plutą. kam tie žmonės reikalingi, jei tik dugne prabunda. "Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs-bijojo gyvių, kurių čia gali būti." bailūs tie žingsniai, bijo gyvių:))) o kur, beje, jų galėjo būti? laive? išorėj? žingsniavo jie taip visai ramiai dugnu, o ten - milžiniškas gyvis! "Bet nieko nerado- tiesiog begalinis lygus kaip veidrodis dugnas ir vanduo.. Daugiau nieko: nei svetimos civilizacijos, nematytų gyvybės formų... nieko..." na va, kaip liūdna, pasirodo, jokių milžiniškų gyvių;/ tik daugtaškiai ir redukuota jų forma - dvitaškiai - šen bei ten plaukioja. "Jo akys kažką užfiksavo; purtomas drebulio palinko prie iliuminatoriaus, bet tai tik akies išdaigos... " eto vsio prodelki Fiksa! (c) "Mokslininkų kūnai, plukdomi kažkokios srovės, parplaukė atgal ir sustojo prie pat laivo. Rankos buvo sudėtos ant krūtinės, akys plačiai atmerktos. Jokių smurto ar didelio išgąsčio požymių." tai jau jo, jūros dugne, nežinia kokiame slėgyje ir nežinia kokios sudėties vandenyje tikrai galima įžiūrėti didelį išgąstį ar jo nebuvimą:] "Kažkas pasiūlė pasiųsti ten mažus zondus, kurie parodė tik ramiai ant dugno gulintį katerį ir mokslininkų paliktus pėdsakus." kur pėdsakus?? kateryje? veidrodiniame dugne? mentalinėje erdvėje?:] "Ir tada likusieji pamatė, kaip vienintelė moteris komandoje apsivilkusi skafandrą iškeliavo jūros dugnu. Niekas jos nestabdė... „Kodėl? “ dabar iškilo mintis... " geriau vėliau, negu niekad. išskyrimas 'vienintelės moters' visai neduoda jokios naudos. na ir kas, jei jų dar būtų likę trys? “Ji to prašė pati- kad niekas netrukdytų. Ir dingo. Jį paliko laive ir iškeliavo rasto nors kokius pėdsakus, nes staiga suprato, kad NEGALIMA... " čia vadinamasis nes... e, pasąmonės srautas? oi toli iki prusto, oi toli:] "Ant aprasojusio stiklo jis nupiešė linksmą veiduką..." na pagaliau kažkas gyvo. vienintelis sakinys, kuris čia man patiko, ir gal neatsitiktinai jis visai iškrenta iš konteksto ir "niūriai filosofinės" nuotaikos. "Atmerktose akyse nieko nebuvo-vien okeano gelmių tuštuma ir tuščia kertelė, ta, kurioje paprastai tūni siela, ar bent jau jos šešėlis.." :)))))))))))))) tuščia kertelė akyse. kur tūno dvasios šešėlis. paprastai. kartais ten įsiveisia kilbukai, - jei paskęsti. "Akyse suraibuliavo, krūtinė mėšlungiškai susitraukė, trokšdama įkvėpti oro, kuro čia nebuvo." krūtinė susitraukė, trokšdama įkvėpti oro? o ne išsipūtė?:))) pala, ko dar norėjo, kuro? o kam kuras vandeny?:] "Neapibūdinamas vanduo plūstelėjo į plaučius. Jis paskutinį kartą sumostagavo rankomis ir mirė..." isteriškas juokas. "Bet Ji galėjo laukti. Nepažinodamas mirties, nežinojo, kaip tai skaudu Jam... Juk kažkada Jis juk turi suprasti, o iki tolo Visata neleis Jam mirti...." jis, ji, jam. išverskite į lietuvių kalbą. nes "iki tolo", kad ir kaip tai būtų malonu autoriui, nieko neįmanoma suprasti. tik va matai, bėda, kad tai ne skaitytojo problema, o rašančiojo. nes nežiūri, ką rašai. priveli klaidų ir netikslumų. negerbi mūsų (skaitytojų)! o paskui tikiesi, kad gerbs tave?.. nesupyk, aišku, ir prieš rašydamas atsakymą, išsikeik kur nors ne į eterį:)) bet garbės žodis, juokingas tavo tekstas. ir žalias dar. nevalgomas:) sakai, humorą rašai? na, paskaičius šitą, galiu patikėti. gal kada paskaitysiu:) linkėjimai literatūros mokytojui/–jai;] Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-27 08:02
na matai, filosofija- kiekvieno subtiliai vertinamas dalykas, tau apie ją kalbėti reikėtų 100 puslapių, o aš paprastai viską stengiuos sudėti į kelias eilutes:) šiuo atveju sunku vertinti (bet tai tik mano nuomone)
"bandei ishpausti kazkoki nauja stiliu"- su šiuo teiginiu nesutinku, nes mano tokie bandymai jau seniai savartyne guli:))) na bet pabandysiu ir be filosofijos, tik vis po to atrodo, jog gavos pigi nuotykinė brosiurele:))) Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 22:51
kaip tai as cia tos filosofijos nelabai randu... Na daugtaskiai man nekliudo :) , o va vis pasikartojantis zodis JIS uz..so negyvai. Matosi bandei ishspausti kazkoki nauja stiliu, bet patarciu geriau isigilinti i normalu apsakyma ar apysaka, bo fantastinei filosofijai mano manymu reikia jau nemenkos apimties kurinio su nuoseklia analize. Mano pirmas fantastinis kurynys irgi buvo fantastine filosofija, tad kalbu is patirties: filosofijai ir 100 puslapiu negana.
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 21:42
Perskaičiau paviršutiniškai ir išsiblaškęs, po to perskaičiau antrą kartą normaliai.
Nu ką gi galima pasakyti - čia jau rimtesinis kūrinys. Įdomu būtų paskaityti tą galutinį variantą visgi :). Šiaip iš techninės pusės (ten pradžioj daugiau) silpnokai gana, bet šiaip įdomiai ir gerai. Filosofija visgi :). Na daugtaškiais piktnaudžiauji truputį, reikia pasakyti teisybės vardan. Nu kodėl nesiūsi daugiau, siūsk :). Čia jau šis tas vertas dėmesio :). Ir aišku kad tokie kūriniai bus nelabai aukštai vertinami, tai natūralu, bet ką padarysi - life is life :) ///// Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 18:47
o antra mintis- iš vis nekreipkit dėmesio, nes nuotaika prastoka, tad jei ką netyčia įžeidžiau- atsiprašau:)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 18:40
bendrai dar viena mintis-jei filosofija jusm tik grazus zodis, neskaitykit nieko panasaus, nes paskui kyla nesusipratimu;)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 18:33
panagrinėjam dabar tavo nagrinėjimus:
1.čia fantastika,ta bet kas įmanoma-ir nusileidimas veneroj ir marse. 2.toks kūrinys paprastai vadinamas psichologiniu, tad daugtaškiai dar ir kaip reikalingi. 3.galas- nieko ten painaus. 4. galų gale tai yra filosofinė fantastika, o mano filosofija yra mano, tad jei nesupranti- tavo reikalas... 5.čia pirminis variantas to, kuris padėjo man laimėti antrą vietą rajone filosofinėj fantastikoje (galutinio varianto nesiųsiu, nes tada dar daugiau tau neaiškumų kiltų) 6.jei jau tai perskaitei- neskaityk mano šių papeckionių paviršutiniškai, nes gausis šlamštas 7.daugiau tokių nebesiųsių, matyt, nes kaip matau filosofijai čia šiek tiek ne vieta:)) 8.toliau rašysiu apie nykštukus ir dievus Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-26 17:42
panagrinejam:
1. kas dedasi Veneroj visi seniausiai zino ir ten niekad zmogus nebus pasiustas :) juk buvo rusu aparatai nusileide :) ir fotkes dare. jas nete galima rast ;) 2. Daugtaskiu problema. Mazdaug 80% reiktu mesti lauk. 3. galas toks suparintas, supainiotas, neaiskus, kad nei velnio nesupratau :). o tai l. blogai. 4. Gal ir yra lasas filosofijos :) |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |