Partizaniškas

Jau tokių vakarų nebebus
Nesilies šitaip sodriai midus,
Nevarvės nuo akių ir nuo lūpų
Kvapas vasaros šiugždančio rūbo.

Nesužibs vakarėjančiam sodžiuj
Liepsnos laužo, žydinčio godžiai.
Nepritars nieks lakštingalos giesmei,
Nežibės akys mylinčios šviesiai.

Nenubusime aikštėj iš sapno,
Iš ramaus ir švelnaus priminimo,
Kaip kadaise gyvenome. Sako,
Ar verta to tėvynė, vaikinai?

Mes atsakėme...