Didelis pasaulis

Didelis pasaulis užuominų...
Gyvų ir margų, džiugių bei nuoseklių minčių Vainikas.
Virpantis lapas, žvilgantis rasos ląšas, vėjo kvėpavimas.

Karščiuoju prabangiuose papuošalais nudabintuose uolėtuose kalnuose...
Tirštas, indėnų vasarai būdingas rūkas parves mane,
Tavo užgesintu žvilgsniu, -
Iš sostinės į tolimąją provinciją, į lizdą virš debesų, slaugyti savo širdies žaizdų.
Pėdsekiai pakibę virš galvos seks su šypsena, juridiškai sutvarkyta...


Paslaptingas, nematomas principas paleidė suktis stebuklingus smagračius ir užburtus tekinius.


Dabar aiškiai supratau koks likimas manęs laukia.
Nors viliuosi, kad sidabro gija bus atsileidusi ne amžinai,
Aukso taurė nėra nepataisomai sudūžusi.

Esi fėja perkirtųsi šviesą ir tamsą skiriančią ribą...
Ach, kad galėčiau nusikirpti garbaną, jos nuostabių plaukų...



Nepavaldžios laikui, žmogaus sielos žvilgsnis ant laikinosios amžinybės slenksčio.