Išgelbėtojas

Mus visus dievas išgelbės
Jėzus Kristus senatvėje apsirėdęs menką
Drabužį
Aš jį matau sėdintį gatvėje, kai jis paspiria
Šunį, kai pasigeria kelis vakarus iš eilės
Ir trečiajį kyla
Į mūšį
Su utelėm

Mus išgelbės jo po padangomis tysantis
Kūnas patraukęs nuo kelio vaiką
Vakar primušęs aklą senuką kuris jam
Kelią pastoja ir niekada nesitraukia
Ir spjauna po kojom ir tiesiai į veidą

Ir kas kad nenorim būti išgelbėti tavęs
Tokio apaštalo juodo ir paiko
Tokio tamsaus ir prasigėrusio iš
Pikčiausių gatvių nakties
Gimusio be tėvo, motinos pusiau nešioto
Vaikystėj ankstyvoj
Teisingumo angelas jam apsireiškęs
Įkišo į paliktųjų namus
Nekentė jis to pilko ir mažo kalėjimo
Kur numirė jo pusė lemties
O kita pasiliko toliau tamsiai gyventi

Ir kas kad niekad nesužinosim
Jog kates maitini po mūsų langais ir pasiklydusį
Vaiką parvedi ir gydai ligonius vien žodžiu iš širdies
Paskui tamsoje nusilakdamas krenti ant
Purvinos tamsios žemės

Ir kas kad nenorim būti išgelbėti
Juodo žmogaus iš smaluotos nakties
Iš bedugnės nakties
Juk visų viena pusė vagies kita
Šviesos alkano angelo