Rašyk
Eilės (72594)
Fantastika (2173)
Esė (1694)
Proza (10239)
Vaikams (2470)
Slam (49)
English (1093)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 118 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vėlu. Tyku. Oras kiek priplėkęs. Vėjas lėtai dūsauja tarp medžių. Jo šuorai nevaržomai lakioja plačiame miške. Viename iš medžių tupi juodžiausias varnas, juodesnis net už pačią naktį. Jis tarsi pranašauja įvyksiantį atsitikimą. Kelias glebus. Netoliese matyti pakriūtė statumo sulig televizijos bokštas, kurio Slenderis taip nemėgo. Jis nuolat keikdavo tą aukštąjį bokštą, nes šis jam užstodavo Gotfrido parko panoramą. Galbūt keista, tačiau net ir dabar pamatęs šią pakriūtę Slenderis prisiminė savo neapykantą bokštui. Vyras kažką sumurmėjo sau panosėje. Turbūt nusikeikė. Čia pat prisiminė ir savo mirusią motiną, kuri nuolat sakydavo sūnui, kad keiktis negalima. Ši labai nemėgo keikūnų, todėl nenorėjo, kad jos sūnus būtų vienas iš jų. Bet panašu, kad Slenderiui tai buvo nė motais, nors jis ir mylėjo savo mamą. Eidamas vyras įlipo į telkšančią balą. Dar kartą nusikeikė.  Įdomu ką dabar pasakytų velionė motina paklausiusi tokios savo mylimo sūnelio kalbėsenos. Štai jau matyti ir didingasis piliakalnis, kurio pavadinimą vyras nuolat užmiršdavo. Slaptosios draugijos nariai visada jam jį primindavo, tačiau tai nesvarbu, nes Slenderis vis tiek neatmena to užvadinimo. Jis užsimaukšlino juodą gobtuvą ir jau buvo pasiruošęs.
Priėjo prie draugijos narių, nebyliai su visais pasisveikino. Viskas jau prasidėję. Aplink didelį kryžių apibrėžtas platus skridinys. Ant kryžiaus nukryžiuota jauna, nuoga mergaitė, apačioje pliauskos, malkos. Ji be sąmonės. Slenderiui buvo žinoma, kad auka bus nekalta, tačiau, kad tokia jauna, tikrai ne. Mergaitė atrodė vos vienuolikos ar dvylikos metų. Dievaži juk Slenderio brolis turėjo tokių metų mergaitę. Vyras nuolat žaisdavo su ja ir dažnai sakydavo savo broliui, kad šis turi nuostabų vaiką. Slenderis dar kartą nusikeikė panosėje. Vėl pagalvojo apie mamą. Dabar prisiminė ir tai, kad motulė jau gulėdama mirties patale pasakė: „ Atmink sūneli. Visada būk geras kitiems žmonėms, nes tik taip galima išgelbėti šį subjurusį pasaulį. Niekada neskriausk jų. “ Tai buvo patys paskutiniai motinos žodžiai, nes tą patį vakarą jos gyvybė užgeso tarsi silpna žvakės liepsnelė užpučiama vaiko. Būdama gyva Teresija – toks buvo Slenderio motinos vardas, niekada nesikeikdavo, bet dabar neabejotinai būtų puiki proga. Greičiausiai ji tą ir daro sėdėdama kažkur ten aukštai, šalia visų gerųjų sielų.
Nukryžiuotoji mergaitė atsipeikėjo. Vyras pakirdo iš prisiminimų bangos, nejučia užplūdusios jį ir pastebėjo, kad mergaičiukės akys labai panašios į Lizos, brolio dukrelės. Jam pasidarė koktu. Jis pajuto didelę panieką sau. Dievas mato Slenderis tikrai domėjosi visais šitais žmonių aukojimais, visomis tomis keisčiausiomis sektomis ir dar velniai žino kuo, tačiau kai kuriuos dalykus žmogus supranta tik artimiau susipažinęs su jais. Artimiau netrukus ir jis susipažins su šiomis baisenybėmis, tačiau jau net ir dabar gailisi, kad atėjo į šią sektą. Gailisi savo plačių užmojų, nes tik dabar suprato, kad ne iki galo pats save pažinojo. Mergaitė matė, kaip link jos jau knopina tokiu pačiu, kaip ir Slenderio gobtuvu apsirėdęs baisus žmogus. Ta žmogysta nuogai mergaitei pasirodė baisulingesnė net už visą tą begalinį skausmą, kurį ji kentė būdama prikalta prie kryžiaus. Vargšelė pradėjo pūkšti dėl klaikaus streso, įtampa buvo tokia milžiniška, kad atrodo išvarvins smegenis iš galvos. Būsimojo egzekucijos atlikėjo lėtą ir šiurpų ėjimą dabar lydėjo ne tik mergaitės įnirtingas pūkštavimas, tačiau ir ašaros, skaudžiai braižančios jos vaikiškus skruostukus. Slenderis galvojo apie Lizą. Juk čia galėjo būti ir ji. Kaip tokiu atveju reikėtų elgtis? Atsakymo variantai buvo dveji – bandyti išgelbėti brolio dukrelę, tačiau nepavykus operacijai oriai mirti kartu su ja arba grįžus po egzekucijos užsiveržti kilpą ant kaklo. Ir kuo stipriau.
Lyg tamsiųjų jėgų vienuolis atrodęs vyras priėjęs prie Lizos apsisuko. Ne Liza čia, ne Liza. Slenderi susimildamas... – nedavė ramybės mintys. Slenderis tik dabar atpažino tamsųjį vienuolį, nes visi iki vieno vienodai apsirėdę. Tai buvo penktasis. Jie šioje draugijoje vienas kito nevadino vardais, tik skaičiais. Penktasis buvo tas žmogus, kuris bene nuoširdžiausiai sveikino Slenderį prisijungus prie anot jo, kuklios draugijos. Kaip vakar Slenderis pamena tą dieną, kai penktasis jį pasveikinęs dar tarstelėjo, kad neva čia vyrukas pajus tikrą malonę ir išganymą. Bus matyt, - tuo metu jam atsakė naujokas. Dabar sveikintojas iš apsiausto išsitraukė buteliuką neaiškaus skysčio tarsi žiurkių nuodų flakonėlį. Arba ryklių, nesvarbu, nes ko gero abu mirtinai nuodingi žmogui. Atsukęs buteliuką aplaistė jame buvusiu skysčiu visas malkas ir pliauskas buvusias sukrautas prie nukryžiuotosios kojų. Tada buteliuką pradanginęs kišenėlėje it juodosios magijos atstovas, išsitraukė žiebtuvėlį. Uždegęs ši, be jokių iškilmių ir ceremonijų įmetė į bendrą malkų ir skysčio košę. Košė tapo lyg meksikietiškas čili. Užsidegė. Jos liepsna kiekvienam trokštančiam paskanauti, nudegintų liežuvį, o galbūt paliktų net ir visai be veido. Mergaitė pradėjo čirškėti it padėkos dienos kalakutas besisukdamas orkaitėje. Iš jos kaip ir iš proginio stambaus kalakuto tryško sultys. Raudonos sultys. Raudonosios pomidorų sultys Lizos mėgiamiausios. Čia ne Liza, - įtikinėjo save Slenderis. Be to Liza nemokėtų taip krykti lyg juoda ir alkana šarka. O ir nemirtų ji taip lengvai. Liza užsispyrusi mergaičiukė, savo paskutiniosiomis ji visiems čia esantiems dar užkurtų kaitrią pirtį.
-Įdomu ar ir tos frigidiškos bobos taip rėkia, - nustebo kažkuris iš stebinčiųjų. Reakcijos nesulaukė.
Viskas. Tai jau turėjo būti pabaiga. Šis nesveikas, anachroniškas aukojimas turėjo baigtis. Visi draugijos nariai, ramiausiai, lyg nieko nebūtų atsitikę apsisuko ir išėjo raizgiu lyg nuodinga gyvatė miško keliuku. Tik ne Slenderis. Jo mintis buvo aptemdžiusi Lizos mirtis. Jis galvojo, kad nužudė savo brolio dukrelę, tą mielą, mažą, užsispyrusią mergytę. Vyras suklupo ant šlapios žemės įsmeigdamas žvilgsnį į Vaizdą. Po velniais, kas pasirūpins tos mergaitės liekanomis, Lizos kūno likučiais, - nerimo jis. Nejaugi palaikai taip ir liks ant kryžiaus? Nejaugi likęs kūnas turės čia sukiužti, mirties laužui dar tebežerplėjant? Nors nebėra net kam ir sukiužti...
2013-01-21 12:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-21 20:50
Akita Inu
Netyčia du kartus paspaudžiau, bet dėkojimų ko gero per daug nebūna.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-21 20:49
Akita Inu
Ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-21 20:49
Akita Inu
Ačiū
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-21 20:43
Marquise
Atrodo esminiai dalykai jau paminėti: tikrai ryškus progresas, per dažnas veikėjo vardo kartojimas, daug sklandesnis tekstas, tiek stilistiškai, tiek vertinant skaitytojo įtraukimą.
Man gal nelabai tiko paralelės su meksikietišku maistu ir kepamu kalakutu, šiek tiek nerimtai pasirodė.
Šiaip tikrai geriau

III su dideliu pliusu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-21 18:50
Zirgulinis be kirčio
Wow... sprogo smegeninej kai autorius pradėjo čirškint. Pasijutau nemaloniai. Kas per .... čia vyksta.
Lyginant su pirmais dviem labai jau spartus progresas. Reik pripažint tekstas išlaikė mano dėmesį iki pat pabaigos.  Nebekliuvo detalės.Bet visgi tai nesveika. Aš irgi pasiūličiau temą keist. Dabar įtikinot, kad rašyt galit.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-21 13:47
Laukinė Obelis
"Siaubas, iš kur šio autoriaus galvoje tiek žiaurumo?" - norėtųsi paklausti, bet gal neklausiu, nes čia tik jo paties reikalas. Tačiau gal vis dėlto galėtų paaiškinti, ką tuo nori pasakyti, nes atrodo, kad visuose jo tekstuose nužudymo motyvai.
Tiesa, antrojo neskaičiau, bet lyginant su pirmuoju, šis, mano galva, žymiai geresnis, jame daugiau jausmo ir pakankamai gerai atskleidžiama situacija. Jei tai savarankiškas kūrinys, pasigedau įvedimo į istoriją.
Pernelyg dažnai vartojamas veikėjo vardas - visiškai be reikalo.
Na, rašau tris, už atlikimą, bet norėtųsi, kad autorius ateityje paieškotų kitų temų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą