veterinaras

mokėjai burti iš delnų ir iš kanopų
krištolo taurės nuo mano lūpų
sakydavai - lipnios gardžios jos
bet teisybė nelimpa tik kartais
perbraukdavai tikrindamas ar vis dar
esi esu ar būsim
ar nepametei  -
jausdavau kaip dega tavo pirštai
ir kaip nekantriai nurydavai
nuodėmę ar paslaptį
skolintas dienos vakarykštės
ir šitaip mes kalbėjom jau daugelį
žiemų mūsų užgesintų