Žmogelis ėjo nuspirkti pienelio, pas Bardačiokinienę, kur ana gyvena prie Rubžiuželių kiosko.. Bet tuo pačiu metu, tame pačiame kaime jo boba gulėjo užsivertusi šieno kupetoj. Ant tos bobos muse sedėjo bei šniurinėjo. Žmogelis pieno parsnešęs į sloiką supylė. Atisėdo ant senos perlužusios kedės paveizėti į savo pieno sloiką. Sėdi sėdi vyrukas ir spokso į šita baltą sloiką su šviežiu karvio pienu. Galvoj lemputė užsidėgė- “ A kur gi mano boba”. Virtuvėj niema, kambary niema, tai kur gi vyruko boba prapuolė. O Dažniausiai vyruko boba sedėdavo kambarį prie savo seno bei pusiau veikiančio televizoraus ir įbedusi nuo skilandžio pripisprogusį veidą žiūrėdavo kas pasaulį voliojas. Du geležėlės rageliai tysantys iš televizoriaus gaudė du kanalus, rodančius kaimiečiams aktualias naujienas: apie bulves, mėsą, edukacines laidas apie tai kokius kastuvus pirkti, o kokius atiduoti kaimynui. Labai mėgstama bobos laida buvo „Žiūrim, žiūrim - geriausių miesčionių nesėkmių”. Oj kai žvengdvao boba per šitą laidą, riebaus sviesto ir skilandžio sumuštinį dantimis besmulkindama. Tačiau dabar bobos namuos nebuvo, nes ana šieno kupetoj užsilenkus gulėjo. Vyrelis ieškot išejo. Ieško, ieško, nei pas Mislienę nesėdi, nei pas Plaktuviškauskaitę apkalabom neapsisėklina. Vyrelis Antaną įtarė, nes anas visad kokių zbitkų bobom padaro. Bet Antanas nieko dėtas, dar nuo vakar bonkės pavargęs ilsis.
O žmogelio vardas Pranas buvo, toks kaimietis kaip tik gali būti kaimietis. Kaimas policijos neapturėjo, todėl Pranas nebegalėjo susirast bobos savo. Nusprendė Pranas galvos nesukt ir namo sugrįžt.
Tai ir grįžo Pranas namo pabūt. O tuo pačiu metu jo boba iš šieno kupetos iškilo. Atsistojo visa šienuota ir negraži, ir nuėjo karvių pamelžt. Pasistatė kėdutę su kibirų, atsivedė karvę, prisirpusią pieno tešmeny ir pradėjo pumpuot gyvulį. Išmelžė du kibirus, pusę kibiro nugėrė, kitą karvei sugirdė, o kitą kibirą parsnešė namo. Pranas pašoko pamatęs bobą visą šienuotą ir su kibiru stovinčią. Pasikalbėjo jie draugiškai, boba sakė, kad gulėjo užsilenkus šieno kupetoj ir kad paskui pieno išmelžė iš gyvulio. Pranas nepatikėjo, keistuolis išdygo. Nutarė bobą nubausti. Nugėrė pusę kibiro pieno, o kitą pusę bobai ant galvos užpylė ir dar pirštu pagrūmojo. O ką boba? Tik isižeidė ir iš namų iš riedėjo. Pranas supykęs pajuto. O boba vėl šieno kupetoj užsilenkė, išbrinkus piene.
kaimiškai - užsilenkti - labiau panašiau į kanopas suvisam patiest. apie ką ir pagalvojau rašliavos pradžioj. nu bet šienas nu matai, gerai baigės, ir smagu kad tiek prirašyta ir nepaklibinta apie vieną kvapnų ir būtiną kiekvieno kaimo aksesuarą
smagi rašliava =)
Marquise tikrai ačiū jums už komentarą. Jame radau ir objektyvumo ir jūsų subjektyvios nuomonės. Žinau, kad su tuo pirmu sakiniu susimoviau , gal jeigu rašyk bendruomenė būtų žinojusi šio apsakymėlio priešistorę taip manęs nekritikuotų dėl to sakinio, (kurį bėje publikuodamas šioje bendruomenėje turėjau ištrinti) bet na kaip buvo taip buvo. Antra dėl klaidų taip pat sugėdinau pats save, tiek skaitytojai nepraleido pro akis.
Apskritai rašau šį komentarą tik dėl jūsų komentaro Marquise. Buvau nusprendęs nerašyti ir nekomentuoti nieko, nes iki jūsų žinutės sulaukiau tik ironijos ir retorinių ir ne retorinių klausimų iš komentatorių, jokios gilesnės nuomonės, jokio pagrindimo (išskyrus Laukinė Obelis komentarą). Galėjote visi kritikuot ir smarkiau, bet bent jau argumentuokit, išplėskit mintį.
Šis kūrinukas yra nebaigtas - neteiskit, nes paaiškinsiu. Publikuodamas jį čia aš eksperimentavau tuo, jog norėjau, sužinoti jūsų nuomonę apie kuriamus vaizdinius,kalbos stilių ir apskritai apie pačią temą ir kaip ji pateikta.
Iš esmės tarp jūsų visų ir tarp ašančių žmonių jaučiuosi labai jaunas kaip žmogus ir kaip šioje meno srityje nepatyręs, kiek kiti jau subrendę žmonės. Todėl iš dalies taip save ir pateisinu, kad aš tik ieškau savęs kaip rašytojas ar poetas.
Visų pirma neatsiprašinėkite už savo kūrybą. Jei ji autoriui atrodo neverta, tai kaip skaitytojui į ją žiūrėti rimtai? Jei jau atrodo, kad neverta, tai dėkite į šiukšlių dėžę (skyrelį tokį). Ir išvis visas autoriaus mintis, pastabas, patikslinimus būtų smagu matyti komentaruose o ne kūrinio pradžioje/ pabaigoje.
Pats kūrinėlis man visai patiko. Tiksliau patiko rašymo stilius toks nei groteskas, nei ironija, nei simbolizmas, kažkas tokio neaiškaus, tačiau sodru ir ryšku. Gaila, kad patingėjote ir nesugalvojote visam tam kažkokios kulminacijos, nepaslėpėt prasmės ar idėjos. Pritrūko tokio taiklasu ir aštraus užbaigimo.
O štai klaidų buvo labai ryškiai per daug...
II ("apkalabom neapsisėklina" - vertas daugiau, bet kad labai daug bevertės košės prie viso to privirėt)
Skaičiau lyg ir susidomėjusi - kas įvyks? Bet neįvyko nieko... Kalba nenuobodi, nors neturiu kompetencijos vertinti, ar čia tarmybės, ar žargonas. Bet kad rašybos klaidų begalės, tai jau nekyla jokių abejonių.
Kai nėra įkvėpimo, tai gerbiant skaitytoją nereikėtų bele ką rašinėti. Tik todėl kad jŪsų darbas šiek tiek geresnis nei prieš jus publikuotas rašau 2. čia su avansu.