Naujas pasaulis. 1 skyrius. Ekskursija

Metas pabudo vos tik sučirškė žadintuvas. Pramerkęs akis pirmiausia pastebėjo saulės spindulius šviečiančius pro jo kambario langą. Išaušo nauja, saulėta pavasario diena. Metas ilgai laukė šios dienos. Šiandien jis su grupe ir dėstytoju leisis į ekskursiją, kuri truks iki rdens. Jie keliaus į senąsias Inkų žemes, dabartinėje Peru. Jis studijavo archeologiją tad jų tikslas rasti senus inkų namus, rašytinius šaltinius ir kitokius labai svarbius ir įdomius dalykus.
Atsikėlęs iš lovos Metas nupuškavo į tualetą, poto į vonią, išsivalė dantis ir galiausiai patraukė į virtuvę, kur ketino pasiruošti sau pusryčius. Metas labai nemėgo ruošti valgyti, tad dažniausiai valgydavo pirktinį užšaldytą maistą. Nesveikas maistas, bet užtai greitas ir lengvai paruošiamas. Metas nusprendė išdikepti kiaušinių kai suskambėjo jo mobilusis.
- Alio, - atsiliepė Metas.
- Sveikas, čia Džimas, - pasigirdo jo geriausio draugo, studijuojančio kartu su Metu balsas. – Pasiruošęs? Metas pamanęė, kad kvailiau paklausti jo draugelis jau nebegalėjo. Palapinė, miegmaišis, kasimo įrankiai, prožektorius ir kitos reikalingos tecninės priemonės jau seniai guli jo krepšyje,  maistas jau nupirktas, viskas paruošta, tačiaua atsakė draugui, kad taip.
- Viskas gerai, tada, a? Susimatysim Beikerio kavinėje.
- Aha, iki pasimatymo, Džimi, - atsisveikino su draugu ir toliau ruošėsi sau pusryčius.


xxxx

Metas Geritis  buvo metro devyniasdešimties ūgio, devyniasdešimt penkių kilogramų trečiakursis Brauno universiteto, archelogijos fakulteto studentas. Metas buvo geras studentas, stropus bei aktyvus vaikinas, tiesiog mylintis savo studijas ir ketinantis tapti garsiu archeologu. Į Okfordą įstojo kaip geriausias absolventas, baigęs vidurinę geriausiais pažymiais visoje Amerikoje. Archeologu tapti jį paskatino jo tėvas, taip pat archeologas. Jo tėvas, Džojus buvo žinomas archeologas gyvenamojoje Arizonos valstijoje, JAV pietuose. Deja, Džojus žuvo vienos ekspedicijoa metu, kai Metui tebuvo dvylika. Mirus tėvui namie liko tik Metas su mama. Kad išlaikytų jau nepilna tapusią šeimą jo mama dirbo du darbus ir sugebėjo sutaupyti pinigų jo mokslams. Laimei, Metas kaip geriausiais mokinys gavo stipendiją todėl pinigai liko mamai, gyvenančiai glendeile, viename iš didžiausių Arizonos miestų.
Metas dabar gyveno studentų miestelyje, mažame Rod Ailendo mieste Providense ir šiuo metu baigė pusryčiauti.  Užrakinęs savo butuko duris patraukė į Beikerio kaavinę, kur jo laukė Džimas. Susitikę draugai paspaudė vienas kitam ranką ir patraukė geležinkelio stotin, iš kur su grupe ir dėstytoju, profesoriumi Railiukeliaus į Niu Heiveną, Konektikuto valstijoje. Ten atvykę sės į lėktuvą ir skris iki Peru kur pradės savo kasinėjimus.
Profesorius Railis pasiūlė savanoriams praleisti vasaros atostogas kartu su juo kasinėjant senąsias Inkų imperijos žemes ir ieškant įdomių radinių. Iš grupės, kurią sudarė keturiasdešimt trys studentai panoro vos aštuoniolika, tačiau Metas dėl to nesikrimto, juk kuo mažiau bus jų, to didesnė tikimybė, kad jis ras ką nors gero ir įdomaus or be abejonės naudingo mokslui.