Tel Aviv

norėdama būti lengva, ji nemiegodavo, gulėdavo susiglaudyme kaip sapne, prakaituodama jo prakaitu
vanduo slinko vis arčiau jų pirmo aukšto ir daužėsi į langus, užkaltus žiemai
eidavo į saltąjį kambarį nusnusti, bijodama odos papilkėjimo, šiltą jo kūną palikdama mėgautis jos nebuvimu
grįždavo valandą iki pirmos radijo dainos
laimė, užtikusi netikėtai, nespėjus persirengti ar pabaigus montuoti