Ar nori?… aš parodysiu Tau žemę
Kuri nebuvo niekam pažadėta
Raudoną dangų, skestančią pavakarinę saulę,
Kas rytą vėl atgimti užkerėtą
O nori… paprašyk... parodysiu Tau žvaigždę
Kurios dar niekas niekad nepasiekė,
Kurios blyškiam švytėjime atrasi
Teorijomis nepaaiškinamą laimės siekį…
Gal išmintį, gal džiaugsmą, gal ir praradimo kančią
Tikėjimą, kad niekad neišblės
Tas keistas ilgesys, suspaudžiantis lyg pančiais
Tarsi miglotas sapnas ateities…
O gal būt nori?… padainuosiu Tau lopšinę
Apie krantus skalaujamus bangų
Apie rūke užmigusią smaragdo jūrą,
Ramybės horizontus be kraštų…
Apie miškus kur paukščiai nenuščiūva
Apie stebuklų pilnus tolimus kraštus
Ir apie tai, kaip baltas smėlis srūva
Tarsi likimas… pro pirštus…
2002 vasara