Saulės zuikutis

Dėmesio!!! Dėmesio!!!
Tfu, eina jie velniop!!! Taigi sveikam ligą įkalbėtų. Štai štai tuoj prieis.
Ir pradės: “Duokit man pinigą, nes mano galva kiečiausia. Priimkit į statybos firmą dirbti griovėju”
Tai čia dar nieko šitas darbo ieškojo, gabumais gyrėsi. Kitas žiūrėk tuoj pabandys parduot tau orą ar lietų
“Pirkite pirkite puikų kaimo orą. Kuo šviežiausią, kuo gaiviausią. Ką tik nuo upelio, nuo žaliosios pievos su gėlių kvapu ir medžių šlamesiu. Su šviežiu vėjeliu ir gaiviu kvapeliu”
Antai dar vienas...
“Šviesa šviesa, saulės šviesa. Nuostabaus geltonumo, pirmo sniego purumo. Pati šviesiausia, pati pačiausia. Šviesesnės nerasit, o jei rasit pinigus grąžinsiu”
ATSTOKIT!!!
“Pirkite pirkite, pro šalį nepraeikite!!! “
Nejučia ima atrodyti, kad iš tikro prekė esu aš. Einu prekystaliu ir žiūriu, kuris mane už didesnę nuolaidą, geresnę prekę nupirks.
Neskubėdamas apsivelku prekine išvaizda.
“Pirkite pirkite!!! Pirkite pirkėją!!! Nuostabiai turtingą, skrupulingai sąžiningą. Nuolaida, kokybė – tai ko aš ir ieškau!!! Pirkit pardavėjai idealų pirkėją”
Kad ir keista, bet jie perka...
Katę maiše...
Po šia kauke kaupiasi žodžiai. Kad jūs žinotumėt, kaip niežti. Neturtingas aš! Mano turtas, mano džiaugsmas – skaidrus upelis prie žalios pievos ir saulės zuikučiai žaidžiantys ant veido.
O jūs...
Parduodat mano turtą...
Šunsnukiai...
Parduodate... Parduodate...
MANE!!!
Pirmyn, neabejokit ir nedvejokit!!!
Aš – jūsų prekė, iškelta galva!!!
Nelaisvė su svajonių pieva – geriau negu prakaituoti žodžiai, mirę sieloj, užtroškę po beore kauke!!!
Šaltas vanduo neklusniais lašais sunkėsi tarp pirštų. Blizgančios akys lėtai paskendo dobiluose, o šaltas ir bejausmis veidas vijo šalin krykštaujančius saulės zuikučius...