Sugrįžti atgal

Ir bando nulupti tapetus cukruotais pirštais
Lupa, nusilupa mintys suskurdėjusios žiemos
Miškuose kur valgį gaudė
Bet jį tik pagavo žiema
Medžiai sušalę, eglių šakos tįstančios virš galvos
Laužas  jau nebešildo
Blizga akys tamsos
Namuose mėgo tvarką iš kvadratėlių staltiesės
Ir žmonos
Ranką glostė, kol ji žiūrėjo kažkur už nugaros
Į tuščią sieną
Paveikslus suėdė po vieną
Viena

O sapnuoji tik po nakties ledu
Tvyrančią tuštumą ir galvoji ką reikėtų pakeisti
Užveisti sodą pavasariais žaisti jūros fone
Gyvybes kurti ir nesužeisti
Bet ir tada
Kažko neužtenka
Keičiasi veidrodžio veidas supelijęs atvaizdas
Akių vienuma
Ir iš kitos pusės kažkas ateina pasiimti
Bet paskui juokiasi  ne ši diena ir ne kita
Palieka laukti ir troškina gėlėta paklodė ant lovos
Ir pilkas atlošas kėdės

Išeina į gatvę o ten sukibusios snaigės
Staugianti valandų vienuma
Ir po truputį vis skleidžias
Kad nėra ko sugrįžti atgal