Rašyk
Eilės (73325)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10353)
Vaikams (2514)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







I

Pratraukiau sunkias naktines užuolaidas ir dirstelėjau į gatvę, tiesia linija besidriekiančią apačioje. Šaligatviu įsiręžęs žygiavo didžiulis šuo ir kokių penkerių metų berniukas, braškiniais ledais išsiterliojęs šviesius teniso marškinėlius.  Viena ranka berniukas tebelaikė vaflinį ragelį, kitoje spaudė virvagalį, besitęsiantį iki pat šuns antkaklio. Išvydęs šį vaizdą, kažkodėl pagalvojau, kad šitoks pasivaikščiojimas primena mano ankstesnįjį gyvenimą, kuomet lygiai taip pat laikiausi savo jaunystės - veržlios ir visada mane lenkiančios.

Iš lovos išlipau gerokai po pietų. Mano menkutė manta tebebuvo suspausta kuprinėje. Prieš nueidamas miegoti, ant pakabos aplūžusioje spintoje pakabinau tik švarką – iš baimės, kad susiglamžys. Šaldytuvas buvo visiškai tuščias, todėl įsispyriau į lengvus sportbačius, priešais apvalų veidrodį, pakabintą ant buto durų, perbraukiau pirštais šiurkščią kelių dienų barzdą ir neskubėdamas drėgme atsiduodančiais laiptais nusileidau į tirštą rugsėjo pradžios orą.

Čia atgijo mano ankstyvieji prisiminimai. Buvo pavasaris, rytas, rasa tebeblizgėjo prieš saulę, kur ne kur dar galėjai įžiūrėti pavienes nespėjusio ištirpti sniego dėmes, ir tądien buvo mano gimtadienis. Tėvai padovanojo man ryškiai mėlyną sviedinį ir velvetines kelnes. Jaučiausi nepatenkintas ir suirzęs - tikėjausi gauti šunį. Nuo pat vaikystės drovėjausi rodyti savo įniršį matant mamai, todėl, nusviedęs kelnes ant kėdės atlošo savo kambaryje ir neprataręs nei žodžio, basomis išbėgau į laiptinę, piktai spardydamas naująjį sviedinį. Kamuolys dusliai bumbsėjo nuo laiptų, kol galop atsimušė į nuspardytą slenkstį.
Tą patį rytą prie mūsų daugiabučio paradinių durų ir aptikau – kaip buvo spėjama - savo kaimynės, senos našlės, šuns širdį, įvyniotą į plastikinį maišelį.

Kiek save prisimenu, visuomet tokiu pat šaltu ir niūriu veidu sutikdavau kiekvieną man paruoštą incidentą. Nei nepajudėdavau iš vietos, kai viešosios tvarkos saugotojai sučiupdavo mus besidalinančius aukščiausios klasės linksmosiomis žolelėmis kur nors parko šešėliuose; arba kai dvigubai didesnė kur kas stipresnių už mus vaikinų gauja nuspręsdavo maloniai pasisveikinti savo rajono požeminėse perėjose, pritvinkusiose pilkų cigarečių dūmų, kraujo ir neapsakomo liūdesio.

Anuomet tikėjau, kad visa tai buvo iš tikrųjų narsu ir romantiška. Dabar suvokiu, jog tai paprasčiausias paikumas - jaunatviškas pavojų ir mirties troškimas. Nesugebėjimas susitaikyti su tuo, kad pasaulis yra toks, koks yra, ir kad mano gyvenimas nėra nei kiek reikšmingesnis už naktinio drugio ar kolibrio gyvenimą. Jei būčiau tai pripažinęs anksčiau, dabar tikriausiai žingsniuočiau į ramią kontorą, o jaukiame bute manęs lauktų daili, kukli žmona ir pora puikiai išauklėtų vaikučių.
2013-01-04 16:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-17 13:02
Lengvai
šiame trumpame tekste yra bent 4 pradžios ir idėjos išplėtoti avarankiškus apsakymus, bet autorius, gaila, viską sukišo į vieną neilgą tekstą.

Kita kartą labai patariu taip ir padaryti - aprašyti vieną istoriją nuo-iki.

kol kas 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-05 10:22
Marquise
Pirmos dvi pastraipos labai patiko.
O štai nuo "Čia atgijo mano ankstyvieji prisiminimai..." suprastėjo tekstas. Išnyko iki tol buvęs labai aiškus vaizdas. Į vieną sakinį suplakėt rasą, sniegą (nors aš šiek tiek abejoju, ar taip būna) ir gimtadienį. Toks jausmas, kad norite pasakyti labai daug kuo trumpiau, todėl į sakinius sudedat per daug atskirų informacijos nuotrupų, nė vienos iki galo neatskleidžiat, todėl visuma gaunasi labai epizodinė, o dėl ilgų sakinių apsunksta tekstas.
Taip pat man kiek užkliuvo pasirinkti įvaizdžiai. Tarkim jei gyvenimo trapumas, tai drugys ar kolibris, jei žmona, tai kukli, jei vaikai, tai puikiai išauklėti. Kodėl negalėjo būti kažkas labiau netikėto?

Šiaip neblogai. Tikiuosi bus daugiau.
Šįkart labai stiprus III
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-04 20:08
begemotas_
Tą patį rytą prie mūsų daugiabučio paradinių durų ir aptikau – kaip buvo spėjama - savo kaimynės, senos našlės, šuns širdį, įvyniotą į plastikinį maišelį.


iki šios vietos super.
abejoju dėl ''spėjama'' gal tai būtų galima vėliau tekste paaiškint tą spėjimą. na kitose dalyse.

gal dėl to paskutinės pastraipos ''iššoka'' iš teksto

4
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-04 16:38
aph
aph
Viskas lyg ir neblogai, tik toks jausmas, kad per daug skubama net jeigu tai yra kažko didesnio pradžia, spendžiamos teksto "kilpos", užduodami klausimai, mįslės (širdis plastikiniame). Norėtųsi plačiau, daugiau, nes mano nuomone kai kurie vaizdai ir emocijos tikrai vertos plėtojimo. Priešpaskutinė pastraipa, tiesa nelabai patiko, galbūt šiek tiek neskoningos tos linksmažolės, nors požeminė perėja, kaip liūdesio, neišvengiamos kovos, įkalinimo įvaizdis - patrauklus, tačiau vėl gi norėtųsi plačiau, detaliau. Kitaip sakant tekste kabliukų yra, bet trūksta šiek tiek "slieko" (:
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą