Apmąstymai

Jo akyse sužibo istorija, permainingi vėjai nuklostė gyvenimą šviežiu smėliu, bet vienas klausimas jo neramino “kaip toliau seksis?,, Bet sekundė, kita atitrūkęs nuo minčių jis vėl grįžo į tą rutiną, į laiką galbūt netokį blogą kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, bet viskam jau nusibodusį dėl to, kad kiekviename žingsnyje galima nuspėti kaip visa diena vėl klostysis toliau. Tai nepirmas kartas, kai vyksta tokie atitrūkimai, kartais tai atrodo, kad tai žvilgsnis anapus, kažkas daugiau nei realybė, o galbūt fantazija, žodžiais jis to nemokėjo nusakyti. Gurkčiojant paskutinius lašus arbatos, kilo kitas klausimas, kodėl viskas gyvenime turi pradžią ir pabaigą. Pradžia galbūt ir laiminga, bet pabaiga neretai nuliūdina, verčia žmones iš koto, supurto kaip medį nuo šaknų, o vėliau palieka su įvairaus plauko mintimis, neatsakytais klausimais ar neaiškiai išsakytais žodžiais. Sekundę patyli pasukdamas galvą į lango pusę, tačiau ten nieko nematyti, iš tolo jis niekuo nespinduliuoja, tik žiemos atlydys likęs ant stiklo, neleidžia pilnai įžiūreti lauke esamo oro.
Moralas toks, kad žmogus šiame gyvenime negali rasti visų atsakymų į klausimus, tačiau gali su tuo susitaikyti ir ieškoti to paprastumo kuris neretai gali pradžiuginti, sukelti šypseną veide. Per greitas gyvenimo tempas, galbūt šiokia tokia baimė, priverčia mus per daug mastyti, o tai vargina. Man patiko viena reklama kuri kažkada buvo rodoma per LRT televizija: “ Kai litras benzino kainuos šimtą litų, liausimės važinėję. Sulėtės tempai... Pamiršim, kaip atrodo pasaulis, užtat prisiminsim, kas mūsų soduose. Susipažinsim su žmonom ir vaikais. Niekas nebesignalizuos, kad reikia skubėti – galėsim gyventi‘‘. Manau daug kas sutiktų, kad čia pasakyta tikrai nemažai tiesos.