nubėga šiurpas stuburo slanksteliais
išblykšta spalvos prietemoj perono
prieina vaikas žalia kepure ir klausia
koks tai jausmas kai iš tavo
sušilusio delno kalas žolė?
išmuša laikrodis pusę šešių
leidžias ūkas saulėgrįžos genamas
muziką kuria vagonai ant bėgių
velkas pažeme mėlynas tavo vualis
koks tai laikas sapne negyvenime?
virpa vėjo nugairinti šlapi tavo pirštai
dar negimė prisilietimas tik nuojauta
ieškosimos vakar dienoj ateities – vėjas klausia
koks tai garsas kai rėkia boružės iš skausmo
primynus kraujo raudonio sparnus?