Laikas

Nukabinu aš laiko skraistę
Nuo gyvenimo durų užvertų.
Tų, kur lemtis mane pavijo,
Tų, kur likimas sužaidė skausmu.

Aš nežinau, ar laiko upėj
Likimas ranką man paduos
O prie altoriaus atsiklaupus,
Leis skausmą išbarstyt maldoj.

Nukabinu aš laiko skraistę
Nuo veido, išbraižyto raukšlėmis.
Tik jos gyvenimo metus parodo,
Metus, kurie prabėgo laiko bangomis.