bet kas iš tų nakčių, tokių blankių,
tokių lipnių ir pavojingų kaip voratinklis,
kuris dusina ir mano lūpas ir mintis,
ne bet kaip, o negyvai.
bet kas iš tų sekundžių, menančių apie laiką,
laiką, kurio nėra, tik tak, tik tak – viskas tik garsai,
ritmingai vedantys į niekur.