Pravažiuojančiųjų liūdesys -
Miesto vitrinų stikluose,
Veidrodinių akių atspindys
Sudūžta tarsi sapnuose.
Stiklo šukės pabiro gatve,
O žmonės vis ėjo ir ėjo…
Smėlio kruopelės atskyrė tave
Nuo to nesiliaujančio vėjo.
Gyvenimas šitas jaučiu
Tik krištolo šukes padraikos,
Ir nieks nesurinks jų dalių -
Begalinio žaidimo mozaikos.