Atsiminimui

neįšduoti paslapčių prašė vaikas many
prašė, kad ne kviesčiau jo
bet negaliu
nenoriu

kerta mane iš vidaus
vis plaka, kai pamatau
sodą (namuose) neaugusių vaisių

rytmetį eidavom kartu
visada kartu
kratėm medžius tak kad kristų vaisiai
įsivaizdavom- mums krenta viskas
po kojom
kad tik šitaip bręsta viskas

medis šimtmečius atmena
o mes
atemėm vaisius, kurie galėjo vien būti
atemėm galimybę subręsti vaikui many
nepalikau paslapčių ir gailėtis nemokėjau
iki dabar

medis šimtmečius augęs
prilaiko mane
saugo nuo lietaus

sudžiuvęs medis, be vaisių augantis medis
po juo ir aš
vienas
be vaisių